Ramiai vaikščiodami miške, mėgaudamiesi puikiu jo oru, dažnai galime išvysti nemalonų vaizdą – šiukšlių krūvą. Ir, žinoma, kaip gi be padangų.

Šiukšlių krūvą aplinkosaugininkai aptiko visai netikėtai, grįždami iš kito objekto. Tokių šiukšlių krūvų miškuose, deja, vis dar aptinkama labai dažnai.

„Departamente yra paleista „Tvarkau Lietuvą“ sistema. Per du metus gavome 3 tūkst. pranešimų apie vietas, kuriose yra paliktos atliekos“, – pasakojo vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius Mindaugas Kanišauskas.

Tenka pripažinti, kad sugauti teršiančius gamtą pavyksta pakankamai retai. Reikia būtinai užfiksuoti patį išmetimo faktą, nebent kažkokiu būdu šiukšlėse būtų aptikta, kieno jos.

„Labai labai prašome visuomenės, ir visuomenė atsiunčia vaizdo įrašus, užfiksuotas nuotraukas, kaip atvažiuoja automobilis ir iš jo kraunamos netinkamoje teritorijoje atliekos“, – teigė M. Kanišauskas.

LNK stop kadras.

Dabar pirmą kartą pagautas išmetęs padangą, už vieną vienetą moka pusę minimalios baudos – 15 eurų. Seimui liko vienas balsavimas, ir baudos už padangų išmetimą bus kur kas didesnės.

„Už kiekvieną išmestą vieną padangą bus numatyta 200 eurų bauda, tai turėtų atgrasyti“, – aiškino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

„Ateina padangų keitimo sezonas, ir kiekvienas autoservisas privalo iš jūsų paimti padangas nemokamai. Nemeskite į gamtą“, – tikino buvęs aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

„Aišku, sudrausmins. Labai gerai, tegul dar padidina“, – sakė moteris.

Tačiau dauguma žmonių mano, kad didesnės baudos pažeidėjų nesudrausmins.

„Baudos dydis tikrai nepadės. Reikia šviesti žmones labiau, nes manau, kad daugelis, išmesdami, nesusimąsto apie baudos dydį“, – tvirtino moteris.

„Pažeidėjus sugaudyti labai sudėtinga būtų, nes sunku nustatyti, kas padangas numetė. Galbūt reikėtų žiūrėti labiau iš kitos pusės“, – samprotavo kita.

„Turbūt ne nuo baudos dydžio priklauso, o nuo to, kaip tuos pažeidėjus gaudo. Jei policija neturi elementarių pajėgumų pagauti iš žmonių vagiančius vagis, tai baudų dydis nepadės“, – kalbėjo vyriškis.

Aplinkos inspektorius į didesnes baudas taip pat žiūri atsargiai.

„Jeigu bus baudos didesnės, galimai bus ir žmonės sąmoningesni kažkokiu būdu, bet ar tai padėtų aiškiai, nežinau“, – teigė vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius.

Tačiau politikai atkreipia dėmesį, kad padidinus baudas daug atsargiau turėtų elgtis ne tik eiliniai šiukšlintojai, bet ir nesąžiningas verslas.

„Ne paslaptis, kad autoservisai, vietoje to, kad utilizuotų, priduotų padangas, nusprendžia pasukti į mišką. Įmonei, kuri dideliu kiekiu padangų atsikrato, bauda gali būti labai skausminga“, – tikino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Visgi labiausiai šiais laikais miškai teršiami ne padangomis, o statybinėmis atliekomis. Kalta ir dalis visuomenės, kuri nori sutaupyti, ir nelegalūs vežėjai, kurie pasiūlo nerealiai mažą kainą.

„Žmonės yra linkę samdytis neaiškias įmones, neaiškius vežėjus, per skelbimus susirasti ir, radę pigesnę sumą, perduoti atliekas tam vežėjui, kuris galimai net nepateikia galutinio atliekų sutvarkymo dokumento jums“, – sakė vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius.

„Čia kontrolė turėtų labiau sužaisti, nes internete besiskelbiančius nelegalus atliekų surinkėjus mato visi. Jeigu mato visi, gali matyti ir kontrolė“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Tokie nelegalūs atliekų tvarkytojai, pasak buvusio aplinkos ministro, jau gaudomi.

„Aplinkosaugininkai su DI skenuoja paslaugų skelbimus, žiūri, ar paslaugų teikėjai oficialūs, daro slaptus pirkimus, ir patikėkite – ne vienas jau nubaustas. Beveik 10 automobilių konfiskuoti, konfiskuotas net traktorius“, – tvirtino buvęs aplinkos apsaugos ministras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Rengiamos dar vienos įstatymų pataisos, kad ir nelegalūs atliekų vežėjai, ir šiukšles neleistinose vietose metantys gyventojai būtų gaudomi efektyviau.

„Bus įteisintas ir atliekų sekimas – tai yra GPS prietaisai, kurie galės būti talpinami į atliekas ir sekti tiesiog atliekų judėjimą. Tuo atveju, jeigu pasitaikys, jog už atliekų sutvarkymą buvo sumokėta, bet jos nukeliavo į mišką, įmonei lauks dideli nemalonumai – nuo baudos iki automobilio konfiskavimo“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Aplinkosaugininkų nestebina, kad labiausiai statybinėmis šiukšlėmis užversti miškai prie tų rajonų, kur žmonės statosi namus. Tačiau sugaudyti pažeidėjus sunku – trūksta ir pačių inspektorių.