Dominykas Karo akademijoje pirmą kartą apsilankė dar būdamas moksleivis, o išėjo žinodamas, kad nori čia studijuoti.

„Teko būti kariniame poligone, kur mane pravežė šarvuočiu M113 – tai man labai patiko. Dar būdamas progimnazijoje nusprendžiau, kad studijuosiu čia“, – LNK sakė antro kurso kariūnas Dominykas Komka.

Dabar antro kurso kariūnas siekia karininko laipsnio. Išmoktos pamokos pravers tiek gyvenime, tiek karo tarnyboje.

„Po ketverių metų tikiuosi tapti kompetentingu leitenantu ir gebėti vadovauti savo kariams“, – teigė jis.

LNK stop kadras.

Moksleivių susidomėjimas karininko profesija ir studijomis auga. Pernai norinčiųjų studijuoti buvo pustrečio šimto, tačiau įstoti užkerta kelią brandos egzaminų rezultatai, karinės medicinos ekspertizės ir pažintinis pokalbis.

„Kariūnų galėtume priimti iki 150, tačiau po visų šių etapų lieka per 100“, – tvirtino trečio kurso kariūnų vyr. instruktorius kapitonas Ramūnas Šliburis.

Įstoti į akademiją gali sutrukdyti ir pilietybė. Krašto apsaugos ministerija siūlo nepriimti asmenų, kurie turi ir Lietuvos, ir dar vieną – Rusijos, Baltarusijos arba Kinijos – pilietybę.

„Šiuo metu pateiktas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo būtų keičiamas Generolo Jono Žemaičio karo akademijos statutas. Jame būtų numatyta kariūnų pareiga pranešti, ar jie turi nedraugiškų valstybių pilietybę“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos kancleris Dainius Ivoškis.

Akademijoje mokosi tiek užsieniečių pagal „Erasmus“ mainų programą, tiek iš užsienio grįžusių lietuvių.

„Lietuviai, gyvenantys užsienyje, domisi studijomis akademijoje. Turime vieną kitą studentą, kuris čia mokosi“, – sakė R. Šliburis.

LNK stop kadras.

Tačiau tarp jų nėra nė vieno iš nedraugiškų šalių.

„Neturime kariūnų su dviguba pilietybe“, – patikino R. Šliburis.

Kam griežtinti tvarką, jei kariūnai patikimi? Ministerija sako, kad reikia apsisaugoti.

„Kol kas tokių atvejų nenustatyta, tačiau rizika išlieka. Matome galimybę ją eliminuoti dar neturėdami konkrečių atvejų“, – pabrėžė D. Ivoškis.

Lietuvos žvalgyba yra įspėjusi, kad priešiškos šalys ir jų saugumo tarnybos ieško būdų į žvalgybos veiklą įtraukti asmenis su dviguba pilietybe.

„Lietuvos karininkai prieina prie pačios svarbiausios informacijos, susijusios su gynyba ir saugumu. Be abejo, priešiškos šalys labai norėtų ją gauti“, – sakė atsargos karininkas Darius Antanaitis.

„Toks asmuo taptų spaudimo, tikrinimo, sekimo taikiniu. Režimai sugeba išgauti informaciją, todėl geriau tokių situacijų ir rizikų apskritai nekurti“, – įsitikinęs Seimo narys Vytautas Sinica.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministerija aiškina, kad jei kariūnas įstojo į akademiją nuslėpdamas nedraugiškos valstybės pilietybę, jis bus pašalintas ir turės susimokėti už studijas.

„Jeigu žmogus, turintis Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos pilietybę, tai nuslėpė, reiškia, kad padarė tai sąmoningai ir turi piktų užmačių“, – aiškino D. Antanaitis.

Karo akademija yra vienintelė institucija, kuri dar neužtrenkė durų Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos piliečiams. Šaulių sąjunga ir kariuomenė jau išvalytos.

„Tie skaičiai ir kariuomenėje buvo nedideli, kuri kelis kartus didesnė nei akademijos kolektyvas“, – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Tačiau šnipų yra ne tik tarp svetimos šalies piliečių. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje sugyventinių pora – du Lietuvos piliečiai – kaltinami šnipinėjimu Baltarusijai. Vienas jų infiltravosi į Šaulių sąjungą ir perdavinėjo informaciją apie Lietuvoje dislokuotą karinę techniką, ginkluotę, kaip apmokomi Šaulių sąjungos nariai, Baltarusijos opozicijos veiklą bei Lietuvos piliečius, kurie galėtų būti užverbuoti.

„Prisiminkime atvejus, kai tarp konservatorių partijos buvo šnipas, o į Šaulių sąjungą infiltruoti asmenys. Priešiškų šalių domėjimasis karininkais yra smarkiai išaugęs“, – teigė D. Antanaitis.

Pernai kariams ir pareigūnams buvo uždrausta vykti į Baltarusiją, Kiniją bei Rusiją.