Atstatyta buna davė peno diskusijoms

Bunos atstatymo darbai Palangoje jau baigti. Specialus hidrotechninis įrenginys prie jūros tilto turėtų apsaugoti tiltą ir sulaikyti nešmenis.

„L“ formos statiniui panaudota apie 3 tūkst. tonų lauko akmenų, kurių svoris - nuo 100 kilogramų iki 6 tonų. Bunos ilgis - 166 metrai, plotis virš vandens - apie 3 metrai, o dugne siekia iki 12 metrų. Vyriausybė jos atstatymui skyrė daugiau nei pusantro milijono litų.

Penktadienį buną apžiūrėjo Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, mokslininkai, projektuotojai bei rangovų - bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ - specialistai. Visi pastebėjo, kad pastačius buną šiaurinėje dalyje už tilto ėmė kauptis smėlis, formuojasi sekluma.

Mokslininkų susirūpinimą sukėlė viena detalė - buna nesiekia kopagūbrio, tad kopos audrų metu vėl gali nukentėti. Rangovai patikino, jog šis trūkumas rudenį bus pašalintas.

Specialistų teigimu, buna prie jūros tilto - ne paskutinis hidrotechninis įrenginys kurorte, nes padėtis čia tampa valstybinės reikšmės klausimu.

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto darbuotojas daktaras Saulius Gulbinskas tikino, jog netolimoje ateityje Lietuva gali netekti sienos su Latvija riboženklių.

Mokslininkas rodė nuotraukas, kuriose užfiksuotas jūros paplautas betonas. Jame įmontuotas pirmasis sausumos sienos su Latvija riboženklis jau vos laikosi.

„Problema labai sudėtinga ir reikalauja kompleksinio sprendimo. Ties Palanga povandeniniame šlaite beveik nėra smėlio. Jo būtų galima užpilti tik ant kranto. Efektas tikrai būtų pastebimas, tačiau akivaizdu, kad šiemet tokių darbų jau nebus galima atlikti“, - aiškino S.Gulbinskas.

Į Palangos paplūdimius gegužę ir birželį planuota atvežti apie 40 tūkst. kubinių metrų smėlio, tačiau tam paprieštaravo kurorto valdžia. Anot Klaipėdos apskrities viršininkės V.Lukošienės, smėlis greičiausiai bus vežamas tik kitąmet, nes rudenį tai daryti yra beprasmiška - po audrų darbai nueitų veltui.