Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas įspėja, kad Lietuvos laukia dar daug nepopuliarių sprendimų, tačiau žmones kviečia mažiau užsiimti savigrauža ir kaltų paieškomis bei dažniau šypsotis.

Vakar viešėdamas dienraščio redakcijoje A.Valinskas atsakė į portalo vilniausdiena.lt lankytojų klausimus. Parlamento vadovas pripažino abejojantis Vyriausybės parengtu antikriziniu planu, valdantiesiems siūlė išgirsti opoziciją, o apie koalicijos ateitį kalbėjo itin atsargiai.

– Tapote gerbiamas po to, kai pastatėte graiką komunistą į vietą. Norėjau jums padėkoti už tai. Ar tai buvo jūsų mintis? Kaip manote, kodėl kiti vadovai tylėjo?

– Pasisakymas graiko adresu buvo mano mintis, tai natūrali reakcija kaip parlamento vadovo – žeminamas ne tik Seimas, bet ir visa istorija, kuri reikalavo aukų. Negaliu komentuoti, kodėl nereagavo kiti valstybės vadovai ir politikai, bet manau, kad reakcija buvo būtina. Kol neišmoksime savęs apginti, nepriversime gerbti. Tokios pozicijos laikysiuosi ir ateityje.

(Vilniuje baigiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinei asamblėjai (PA) A.Valinskas paprašė, kad ESBO PA prezidentas Joao Soaresas atsiprašytų už Graikijos delegacijos nario Konstantino Alisandrakio kalbas, kai Lietuva buvo apkaltinta varžanti komunistų veiklą ir garbinanti nacius – red. past.)

– Kai portalo forume svečiavosi dainininkas Andrius Mamontovas, jis sakė, kad geriau būti mylimu artistu nei nemylimu politiku. Neplanuojate grįžti į šou verslą?

– Manau, kad šiuo metu lengviausia sėdėti ir komentuoti – kaip tik tai ir daro žurnalistai, dainininkai ir kiti. Į politiką ėjau ne siekdamas išsaugoti įvaizdį, o dėl darbų, kuriuos privalu daryti. Suprantu, kad kai kam Lietuvoje atrodo, jog ne tik krizė, bet ir kiaulių gripas į Lietuvą atėjo su A.Valinsku, bet gal laikas suvokti, kad reikia visiems kartu ieškoti būdų ir sprendimų, kaip išeiti iš ekonominio sunkmečio, o ne kiekvieną dieną atsikėlus kvaršinti galvas, tai kas gi čia kaltas. O jeigu A.Mamontovas mano, kad A.Valinskui atsistatydinus iš Seimo pirmininko posto, Lietuvoje baigsis sunkmetis ir pas jį ateis daugiau žiūrovų, tai, manau, yra klaidingas požiūris, bet kiekvienas turi teisę sakyti savo nuomonę. Geriau būti nemylimu politiku ir dirbti, kai reikia, negu mylimu laidų vedėju ir viską stebėti iš šalies.

– Pamenu skambią jūsų ištartą frazę: "Bus sunku, bet linksma." Kad sunku – sutinku, bet kad linksma – nemanau. Kaip paaiškintumėte pažado netesėjimą?

– Galiu pasakyti, jog tai buvo ne tiek pažadas, kiek kvietimas, kad sunkmečiu bent moraliai vienas kitą palaikytume ir susitikę gatvėje nusišypsotume. Kartu mes galime ir įveiksime (krizę – red. past.). O dabar visuomenėje tvyro savęs naikinimo, valstybės žeminimo ir kaltų paieškos nuotaikos. Ekonominės padėties taip greitai nepakeisime – laukia daug nepopuliarių, bet būtinų sprendimų saugant valstybę nuo bankroto.

O kad linksmiau tapo Seime – tai faktas, nes lapkričio 17 d. (tada A.Valinskas buvo išrinktas Seimo pirmininku – red. past.) tiesioginė transliacija pasiekė visus Seimo posėdžių žiūrimumo rekordus. Gal ne visiems buvo linksma, bet bent jau įdomu.

– Negi nuoširdžiai tikite tuo antikriziniu planu? Negi didinant mokesčius ir karpant atlyginimus galėsime sukurti tą šviesią ateitį? Ar jūsų šeima galėtų išgyventi iš tų pinigų, kuriuos pavadinote skambiu žodžiu "minimumas"?

– Tikrai mano šeima neišgyventų iš tų pinigų, nes šeimos poreikiai suformuoti pagal gerokai didesnius finansinius išteklius, kuriuos garantuoja mano ankstesnis darbas.

O kalbant apie antikrizinį planą, jis iš pat pradžių man kelia daugiau abejonių, negu jame randu argumentų. Tačiau kiek valstybių – tiek būdų ieškoti kelių iš krizės. Tikro kelio kol kas nerado niekas. Vienur mokesčiai buvo mažinami, kitur – didinami, trečiose šalyse viskas palikta savieigai. Rezultatai daugiau ar mažiau visur vienodi, nes vartojimo mažėjimas yra ne įstatymų rezultatas, o įstatymai buvo priimti kaip būtini mažėjant vartojimui. Valstybė turi mažinti savo išlaidas, nes nėra pinigų. Pastaruosius kelerius metus gyvenome ne pagal išgales, o skolon, dabar ateina metas skolas grąžinti. Nors laikausi nuomonės, kad šiais laikais ne krizė: po karo buvo krizė, per ekonominę blokadą buvo sunkmetis (visos valstybės ūkio sektorius krito 60 proc.), bet visuomenėje vyravo kitos nuotaikos. Dabar ekonomika krito 12 proc. ir tai yra problemos, kurias reikia išspręsti visiems kartu. Išeitį iš krizės suras ne viena ar kita politinė kryptis, o dirbantys ir sprendimus priimantys žmonės.

– Liberalcentristai, konservatoriai dar prieš Seime balsuojant naktimis siūlė įvesti 21 proc. pridėtinės vertė mokesčio (PVM) tarifą. Bet jūs su Liberalų sąjūdžiu nepritarėte tokiam variantui. Dabar, kai nėra kur trauktis, jau žadama įvesti 21 proc. PVM tarifą ir jūs jau nebesipriešinate.

– Jūsų klausimas pateiktas turint nevisiškai teisingą informaciją. Derinant koalicinę sutartį, aš buvau vienintelis, kuris jau tada siūlė vieną kartą pakelti PVM iki 22 proc. ir nedaryti to ateityje. Daug kas tuomet tik nusišypsojo, tarp jų – ir abi liberalų frakcijos. Premjeras Andrius Kubilius ir dabar prisiminęs tuometes derybas pripažįsta, kad taip ir reikėjo daryti.

– Iš kokių pajamų mokate paskolos įmokas, jei bankuose iš tikrųjų esate pasiskolinęs 2 mln. litų?

– Iš santaupų ir pardavęs kai kurį nekilnojamąjį turtą.

– Ką duodate nukirsti, kad dabartinė valdančioji koalicija išliks dar bent metus?

– Nieko. Koalicija bus ar ne, jos išlikimo perspektyva neverta nė vieno mano nukertamo daikto. Be to, koalicijos stabilumas turi būti matuojamas ne Valinsko ar Kubiliaus nukertamų galūnių skaičiumi, o bendru darbu.

– Ar jūsų vadovaujama Tautos prisikėlimo partija nesijaučia skriaudžiama dabartinėje koalicijoje, ypač konservatorių? Gal kitokioje koalicijoje būtumėte labiau gerbiami?

– Tikrai nesijaučiame skriaudžiami, o koalicija tikrai bloga, bet geriausia iš galimų. Nors ateityje gali būti visko, kol kas svarbiausia esant dabartinei padėčiai yra jos stabilumas ir darbas.

– Jūs jau ne kartą esate susitikęs su opozicinių frakcijų vadovais ir esate kalbėjęs apie galimybę išplėsti valdančiąją koaliciją, tačiau toliau – nė žingsnio.

– Jūs komentuojate ne tai, ką aš sakiau, o kaip tai buvo traktuota spaudoje. O darbas su opozicija yra būtinas, kaip ir galimybė į darbotvarkę įtraukti jų siūlomus projektus. Tai yra daugiau ne aritmetinis koalicijos išplėtimas, o pasiūlymas valdančiajai koalicijai dažniau išgirsti racionalius platesnių politinių jėgų pasiūlymus.

– Kai premjeras A.Kubilius nuolat nusišneka, keičia nuomonę, blaškosi, kyla klausimas – ar šita Vyriausybė tikrai žino, ką daro? Ar ji tikrai suvokia ir apskaičiuoja, kokių padarinių turės jos priimami sprendimai?

– Kartais Vyriausybės blaškymasis sudaro įspūdį, kad kairė nežino, ką daro dešinė, tačiau taip nėra. Premjeras turi viziją, kuriai galime pritarti arba nepritarti, tačiau jis turi ir tikslius duomenis, kokia tikroji Lietuvos ekonomikos padėtis. Pagal šiuos duomenis ir projektuojami įstatymų projektai, pakeitimai, biudžeto surinkimas ir visa kita.

Man asmeniškai trūksta konkretumo, kai Vyriausybė kalba apie verslo gaivinimo ir ekonomikos skatinimo perspektyvas. Kaip tik dėl to dabar ir vyksta karščiausi debatai koalicijoje.

– Kaip jūs ir kiti mūsų tarnai drįstate atimti pinigus iš vargšų? Laukiate, kada pagaliau trūks kantrybė?

– Minimalias algas pasiūlyčiau pakelti net ir trigubai, jeigu patartumėte, iš kur pinigų paimti. Be to, laikas suprasti, kad populistinėmis kalbomis apie skriaudžiamus vargšus tikrai nieko neišspręsime. Reikalingi sprendimai, kuriais būtų solidariai mažinamos pajamos siekiant, kad kuo mažiau nukentėtų mažiausiai uždirbantys žmonės, o daugiau uždirbantys mokėtų daugiau. Seime pritarta įstatymui, kuriuo politikų, kai kurių valstybės tarnautojų atlyginimai mažėja nuo 10 iki 25 proc.

– Ar skaitote "Vilniaus dieną" ar "Kauno dieną"? Kaip vertinate Lietuvos žiniasklaidą?

– Taip, skaitau visus laikraščius, taip pat "Dienas", o Lietuvos žiniasklaidą vertinu puikiai. Tikiuosi ir ateity jos puslapiuose ir forumuose bendrauti su jumis ir atsakyti į jūsų klausimus. Linkiu sėkmės, kuo mažiau užsiimti savigrauža ir kaltų paieška. Dažniau šypsokitės. Atia.