Baigiame sunaikinti stintas

Nors Kuršių marios aptūptos žvejų, tačiau stintų kainos kyla, o iš parduotuvių žuvys dingo.

Kodėl pavasarį nėra stintų, o turguje už jas prašoma net po 7 litus už kilogramą? Atsakymas slypi jau kelerius metus vykdomoje grobikiškoje šių žuvų žvejyboje.

Kovo viduryje stintos plaukia neršti į Nemuno žemupį. Jau keletą metų jų ten nuplaukia vis mažiau. Prieš nerštą stintos tinklais semiamos jūroje, priekrantėje, pakeliui į nerštavietes daug jų išgaudoma ant Kuršių marių ledo.

Nė viena žuvų rūšis mūsų vandenyse nėra pasmerkta tokiai negailestingai žūklei, kaip stintos. Kiek neršti plaukiančių stintų šį sezoną pagauta, duomenų dar nėra. Jų sužvejoti leista net iki 400 tonų. Ar šie skaičiai nukabinti iš lubų? Pagal 2005 metų statistiką priekrantės vandenyse sugauta 163,3 tonos stintų, Kuršių mariose dar 45,2 tonos. O kiek žuvų sugauna žvejai mėgėjai? Tokios apskaitos netgi nėra.

Gamtos mokslų daktaras Kazys Gaigalas, kuris kelis dešimtmečius stebi stintų naikinimo vajų, žada nelinksmas prognozes. Anot jo, nesaikingai žvejojant tinklais Baltijoje ir per patį stintų nerštą mariose bei Nemuno deltos upėse, tos grobuoniškos žūklės nesustabdžius, žiemos sezono žuvys - stintos - greitai liks tik prisiminimuose.