Brandos egzaminai: uodega vizgina šunį | Diena.lt

BRANDOS EGZAMINAI: UODEGA VIZGINA ŠUNĮ

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Galutinio sprendimo dėl šių metų egzaminų nėra. Nuomonės gana vieningos: egzaminų reikia, tačiau reikia ir sisteminių pokyčių, nes mokykla moko viena, o egzaminais tikrina kita.

Blogiausia – nežinia

"Pirmiausia žinia turėtų būti, kad egzaminai tikrai vyks. O pagal epidemiologinę situaciją reikia rengtis trims scenarijams: standartiniam, didesnio saugumo sąlygomis ir nekontaktiniams egzaminams", – Mokyklų vadovų asociacijos prezidento, Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus direktoriaus dr. Dainiaus Žvirdausko įsitikinimu, dabar svarbiausia – aiškumas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl egzaminų organizavimo sprendimą turėtų priimti iki kovo 1 d. Vadinasi, dar beveik pusantro mėnesio gali laikyti abiturientus nežinioje, bet, reikia tikėtis, nebus laukiama iki paskutinės minutės.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), kurios kompetencija organizuoti egzaminus, prieš daugiau kaip savaitę pateikė ministerijai siūlymą šiemet brandos egzaminus rengti, nepaisant, kad didžioji dalis mokslo metų vyksta nuotoliniu būdu. Atsisakyti brandos egzaminų nesvarstoma.

Tiesa, bus keletas palengvinimų. Jau nutarta: lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos nebus. Ankstesniais metais tik ją išlaikiusieji galėdavo laikyti šio dalyko egzaminą.

Dar svarstomi siūlymai brandos darbą ir kai kuriuos egzaminus (mokyklinį technologijų, menų brandos, tautinių mažumų gimtosios kalbos, o gal ir užsienio kalbų kalbėjimo dalį) vykdyti nuotoliniu būdu, 15 min. pailginti matematikos ir informacinių technologijų brandos egzaminus, mažinti kai kurių egzaminų užduočių apimtis. Sesijos tvarkaraščiai priklausys nuo epidemiologinės situacijos.

Egzaminų organizavimo tvarka darbo grupėje nuotoliniu būdu aptarta su savivaldybių, mokytojų, mokyklų vadovų asociacijų, mokinių ir tėvų organizacijų, mokytojų profesinių sąjungų atstovais. Alternatyvų dabar NŠA pasiūlytam variantui nepateikė niekas.

7,5 mln. konsultacijoms

ŠMSM žada padėti sunkumų dėl nuotolinio mokymo patiriantiems mokiniams ir jų pedagogams: artimiausiu metu planuojama patvirtinti ministerijos parengtą 7,5 mln. eurų vertės pagalbos priemonių paketą.

Ministerijos apklausoje paaiškėjo, kad šiuo metu beveik 25 tūkst. mokinių reikalinga pagalba mokantis nuotoliniu būdu, dalis jų namie net neturi pakankamos tam technologinės įrangos. Jei Vyriausybė siūlymui pritars ir pakoreguos nutarimą dėl karantino, nuo sausio 20 d. vaikai, neturintys tinkamų sąlygų mokytis namie, mokysis nuotoliniu būdu, tačiau būdami mokyklose. Numatoma skirti lėšų ir kompiuterinei technikai, ir konsultacijoms – tiek mokiniams, tiek pedagogams ir mokyklų vadovams.

Pagalbos pakete – ir tikslinė pagalba abiturientams: numatyta, kad juos nuotolinių atvirų pamokų metu konsultuos mokytojai ir universitetų dėstytojai, bus pristatyta priemonė, leidžianti naudotis ankstesnių brandos egzaminų užduotimis. Vyks papildomos konsultacijos ir baigiamųjų klasių lietuvių kalbos ir matematikos mokytojams.

"Visiems mokiniams turime užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką nuotolinį mokymą. Taip pat turime padaryti viską, kad abiturientai galėtų kaip įmanoma geriau pasirengti egzaminams, gautų visą reikiamą informaciją ir pagalbą bei sulauktų ypatingo pedagogų dėmesio", – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Egzaminai sulygina galimybes

Vis dėlto, nors siūlymas dėl egzaminų pateikiamas kaip sulaukęs beveik vienbalsio pritarimo, yra nuomonių skirtumų, o dar daugiau – nerimo.

"Vieningos tėvų nuomonės nėra. Kurių vaikai abiturientai, turi vienokį, kurių baigė pernai – kitokį, o kurių egzaminus laikys dar po kelerių metų – dar kitokį požiūrį. Dabartinių abiturientų tėvai labai susirūpinę, nes vadinamasis nuotolinis mokymasis yra mokymosi parodija. Tėvai samdo korepetitorius, dalijasi informacija, kuris geriausiai parengia egzaminams", – pasakoja Tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas.

Pasak D.Trečiakausko, abiturientų tėvai labai susirūpinę, nes vadinamasis nuotolinis mokymasis yra mokymosi parodija, tad, kas gali, samdo korepetitorius. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė sako, kad ir moksleivių nuomonių buvo visokių, bet dauguma – už egzaminus, juolab alternatyvų ir nepateikta.

"Norime, kad egzaminai keistųsi, kad jų forma būtų kitokia, kad jie nebūtų viską nulemiantis veiksnys moksleivio gyvenime. Bet šiuo metu nebuvo pateikta jokių kitų saugių būdų moksleiviui, jei egzaminų nebūtų", – konstatuoja moksleivių atstovė. Pasak jos, be egzaminų norintiesiems stoti į užsienio mokyklas kiltų rizika, kad jų tiesiog nepriimtų, arba, pavyzdžiui, jei šiųmetis abiturientas į aukštąją mokyklą stotų ne šiemet, jam taip pat gali kilti problemų konkuruojant su kitais, nes jo pasiekimai įvertinti pagal skirtingą tvarką.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius neabejoja: "Vienareikšmiškai egzaminai reikalingi, nes tik jie šiek tiek sulygina mokinių galimybes. Skirtingose mokyklose mokiniai vertinami skirtingai. Dažnai mokyklose, kur labiau orientuojamasi į mokymąsi, pažymiai net mažesni nei kitose. Ugdymo ir jo rezultatų vertinimo procesas nepatikimas, ir vienintelis dalykas, kas leidžia atrinkti mokinius į aukštąsias mokyklas pagal jų pasiekimus, yra egzaminai. Juos panaikinus, prasidėtų visiškas chaosas."

S.Jurkevičiaus įsitikinimu, ugdymo ir jo rezultatų vertinimo procesas nepatikimas, ir vienintelis dalykas, kuris leidžia atrinkti mokinius į aukštąsias mokyklas pagal jų pasiekimus, yra egzaminai. (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

Jis lygina ugdymo procesą ir egzaminus su važiavimu autobusu: įlipi, nusiperki bilietėlį, o jei kontrolierius patikrina, jokių problemų, jei jį turi. "Jei mokinys mokosi, egzaminai – jokia problema. Mokymosi procesas turi būti įvertinamas, tai labai natūralus jo vainikavimas", – mano S.Jurkevičius.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. doc. Ainius Lašas – taip pat už egzaminus: "Tai yra tam tikras žinių patikrinimo instrumentas, kuris leidžia ne tik pačiam abiturientui įsivertinti save, savo pastangas, bet leidžia įvertinti ir bendrą situaciją mokyklose. Kadangi Lietuvoje gana nemaži kokybės netolygumai tarp mokyklų, pažymiai nėra labai tikslus pasiekimų indikatorius."

Doc. dr. A.Lašas siūlo mokyklose lavinti įvairialypes kompetencijas, užuot kūrus nišinių pasirenkamų egzaminų sistemą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Siūlo ieškoti alternatyvų

Kitokią, nei vyraujanti, nuomonę dėl šiųmečių egzaminų turi Mokyklų tobulinimo centro steigėja dr. Eglė Pranckūnienė. Ji atkreipia dėmesį, kad daugybė tyrimų rodo, jog mokantis nuotoliniu būdu akademinės žinios nukenčia, ypač kai kurių dalykų, pavyzdžiui, matematikos.

Be to, nuotolinis ugdymas dar labiau paaštrina socialinius skirtumus: turtingesnės šeimos samdo korepetitorius, o vaikai iš nepalankesnės socialinės aplinkos namie net neturi tinkamų priemonių mokytis.

Kokie gali būti abiturientų vertinimo variantai tokiu ekstremaliu laiku, šiek tiek patirties jau yra iš praėjusių metų, tad, pasak E.Pranckūnienės, tereikia atlikti analizę. Štai pernai estai sumažino egzaminų kiekį – abiturientai laikė tik gimtosios kalbos ir matematikos, supaprastinta ir egzaminų sistema. Jungtinė Karalystė (JK) visai atsisakė brandos egzaminų, tiesa, dėl to kilo daug diskusijų, buvo problemų abiturientams stojant į universitetus.

E.Pranckūnienė pabrėžia: žinoma, kiekvienas turi būti įvertintas, kaip jam sekasi mokytis. Tačiau egzaminas – momentinis įvertinimas. Tarsi visi sustatomi į eilę ir palyginami, bet gal tą dieną kažkam tiesiog nepasisekė. Prie to prisideda ir vertinimai: pavyzdžiui, lietuvių kalbos egzamino darbai dažnai geriau įvertinami tų, kurie parašo labai standartiškai, nei kurie įdeda daugiau kūrybiškumo.

"Kadangi dabar toks sudėtingas laikas, galima rasti alternatyvių egzaminams būdų šios laidos abiturientų pasiekimams įvertinti ir palyginti. Reikėtų paskelbti moratoriumą egzaminams, o energiją ir laiką jiems rengti panaudoti naujai jų sistemai sukurti, nes dabar egzaminai – uodega, kuri vizgina visą šunį: mokymasis labai nukreiptas į egzaminus, nors dažnai jų rezultatus lemia korepetitoriai, o ne tai, ko vaikai mokosi mokykloje", – pabrėžia E.Pranckūnienė.

Reikia sisteminės reformos

"Labai seniai pradėjome šnekėti, kad tokie egzaminai, kokie yra dabar, neatitinka nei tikslų ir uždavinių, kurie iškelti Švietimo įstatyme, nei realiai įvertina brandą ir žinias. Dabartinė sistema bloga, bet negalima ir visko iš karto nubraukti. Reikia svarstyti, kaip mūsų sprendimai paveiks vaikus, švietimo sistemą ir visą valstybę bent kelerių metų laikotarpiu. Neturime strateginio mąstymo švietime, ir ne tik", – mano Tėvų forumo tarybos pirmininkas D.Trečiakauskas.

Moksleivių atstovė S.Aškinytė primena, kad kai kurios šalys nenaudoja egzaminų kaip pagrindinės vertinimo priemonės, o JAV apskritai nėra privalomų baigiamųjų egzaminų. "Mes norime, kad egzaminų diena nebūtų vienintelė, kuri nulemtų moksleivio tolesnį kelią. Abiturientai galėtų būti vertinami kaupiamuoju balu, galėtų būti ir stojamieji egzaminai į universitetą", – mano S.Aškinytė.

Mes norime, kad egzaminų diena nebūtų vienintelė, kuri nulemtų moksleivio tolesnį kelią.

Daugelio šalių, tarp jų JK, universitetai atsirenka studentus nelaukdami baigiamųjų egzaminų mokyklose rezultatų. Tačiau šios šalies Bato ir Oksfordo universitetuose dirbęs A.Lašas atkreipia dėmesį, kad ne viskas ten taip paprasta, kaip kartais teigiama. Visų pirma, geriausi universitetai, pavyzdžiui, Oksfordas, sprendžia ne tik pagal prognozuojamą egzaminų rezultatą, bet turi dar ir savo priėmimo egzaminus kiekvienai studijų krypčiai. Antra, abituriento faktiškas egzamino rezultatas turi atitikti prognozę, nes, jei jis blogai išlaikys egzaminus, jokios pradinės prognozės nepadės.

A.Lašo nuomone, egzaminai turi savo prasmę ir pridėtinę vertę, ypač lietuviškoje aukštojo mokslo sistemoje. Kadangi pas mus aukštojo mokslo pasiūla viršija paklausą, nemažai aukštųjų mokyklų pasirengusios priimti ir išlaikyti vos ne visus norinčiuosius, kad išgyventų. Juk studentas yra lygu krepšelis, o krepšelis – lėšos. Tad egzaminų rezultatai ir minimalus stojimo balas užkelia bent tam tikrą kokybinę kartelę ir priverčia daryti šiokią tokią atranką.

"Jei aukštosios mokyklos nesėdėtų ant krepšelių adatos, tada būtų galima atlaidžiau žiūrėti į egzaminų rezultatus ir priimti daugiau studentų per pradinį etapą, o per pirmus metus atsirinkti labiausiai motyvuotus ir gabiausius. Bet kol kas esame ten, kur esame, ir egzaminai turi prasmę ne tik abiturientams, bet ir aukštosioms mokykloms", – mano A.Lašas.

Jis būtų net už daugiau privalomų abiturientams egzaminų. Tada orientuotume visą ugdymo procesą į plotį ir galimai net į sąsajas tarp skirtingų disciplinų. Ilgą laiką pas mus buvo ir yra įsišakniję stereotipai apie vadinamuosius minkštuosius ir kietuosius mokslus, apie vaikus, kuriems nuo dešimtos klasės lipdomos humanitaro ir tiksliuko etiketės. A.Lašo nuomone, tai labiau rodo ne vaiko, o sistemos neįgalumą ir ribotumą. Šiuolaikiniame pasaulyje galvoti, pavyzdžiui, apie programavimą kaip kažkokią išskirtinę tiksliųjų mokslų kompetenciją yra nesusipratimas. Pagaliau, ateities kartoms reikės keisti darbo pobūdį ir mokytis naujų įgūdžių dažniau nei šiandienos darbuotojams. "Tad įgalinkime juos mokyklose, lavindami įvairialypes kompetencijas, o ne grūskime į kažkokias nišas ir nekurkime nišinių pasirenkamų egzaminų sistemos. Juk net mes patys vadiname tą ugdymo tarpsnį bendruoju ugdymu, bet tarsi nesusimąstome, ką realiai tas žodis reiškia", – pabrėžia A.Lašas.

Teigiama virto neigiama

Vis dėlto, E.Pranckūnienės nuomone, dabartinė vadinamoji vienakanalė egzaminų sistema, kai jais įvertinama branda, o kartu tai ir balas stojant į aukštąsias, kažkada suvaidinusi teigiamą vaidmenį, dabar jau atlieka neigiamą.

Anksčiau buvo labai dideli konkursai studijuoti, buvo daug korupcijos, tad tokia sistema padėjo išskaidrinti šiuos procesus, padėti vaikams iš regionų ar iš mažiau palankios socialinės aplinkos siekti aukštojo mokslo. Tačiau dabar ji išrūšiuoja mokinius pagal egzaminų rezultatus ir nukreipia, kur jie gali patekti studijuoti, o ne kur jie tiktų ar ko jie patys norėtų. O aukštojo mokslo sistema irgi dirba tuščiomis apsukomis: studijuoti ateina nežinantys, ko nori, tad nemažai jų meta studijas. "Manau, atėjo laikas grįžti prie sistemos, kai aukštosios mokyklos pačios atsirenka savo studentus. Kai kur jau yra motyvaciniai pokalbiai, pavyzdžiui, į pedagogines studijas", – sako E.Pranckūnienė.

Be to, šiuo metu vyksta ugdymo turinio atnaujinimas, kuriamos naujos programos, orientuotos į tokias bendrąsias kompetencijas kaip kūrybiškumas, komunikabilumas, socialinės kompetencijos, pilietiškumas. Jos svarbesnės už atskirus mokomuosius dalykus, tačiau egzaminai šių kompetencijų neįvertina. Dabartinė egzaminų sistema visus standartizuoja, nors siekiama eiti individualaus vertinimo keliu. "Kai teigiama, kad turime išugdyti viena, o brandos egzaminuose vertiname visai kitus dalykus, sistemoje įvyksta tam tikra šizofrenija. Negali ugdyti bendrąsias kompetencijas, o per egzaminus vertinti mokinių atmintį – kiek jie turi žinių ir kiek jie atsimena. Deja, egzaminų užduotys dažnai orientuotos ne į mąstymą, aukštesnius gebėjimus, o į įsiminimą kažkokių datų, detalių, nors šiais informacijos laikais svarbesnės kitokios žinios", – neabejoja E.Pranckūnienė.

Jos manymu, abiturientų vertinimo sistema galėtų būti mišri: egzaminai iš kai kurių dalykų arba pasirinkimo laisvė – egzaminas ar brandos darbas, kuris būtų rengiamas metus ar dvejus ir atspindėtų daugiau mokinio gebėjimų ir pastangų, taip pat kaupiamasis vertinimas.

E.Pranckūnienė atkreipia dėmesį, kad daugelis šalių dabar svarsto, kaip turi keistis vertinimo sistema keičiantis ugdymo prioritetams ir turiniui. Štai Suomijoje šiuo metu vyksta didelė reforma: atnaujintas ugdymo turinys, kuriama, kaip įvertinti kompetencijas, nes jų elementariais testais nepatikrinsi.

Lietuvoje kol kas egzaminai asocijuojasi su abiturientų stresu ir dvigubu krūviu, nes po mokyklos dažno laukia korepetitoriai, egzaminų užduočių kritika ir slaptumu jas saugant, nepasitikėjimu mokytojų vertinimu ir po viso to vis tiek aukštųjų mokyklų nusivylimu, kad gavo nepasirengusius studentus. Jei visi nelaimingi, reikia pokyčių. Jie negali būti staigūs – egzaminų tvarkos pokyčiai turi būti patvirtinti prieš dvejus metus. Bet pirmiausia reikia pasiekti sutarimo. To reikėjo jau vakar. Tad būtų gerai pradėti tartis bent šiandien.

Rašyti komentarą
Komentarai (12)

Arvllas

tai ktug ir vl mokina blogiausiai

gagarinas

Žiūrėk į kompuiterį visą dieną ir visą naktį. Gal ko ir išmoksi.

Kosmonautas.

Atrodo, kad gyvenam negyvenamoje saloje. Kiek visokių projektų buvo, kiek važinėta po užsienį pasisemti patirties, bet vis tiek likom prie suskilusios geldos, su tom pačiom problemom. Negi nėra Europos Sąjungoje valstybės, kuri būtų mums kaip kelrodis, kurios mokymo ir mokymosi sistema tiktų ir mums.Vis tas pats per tą patį. Kaip pasiekti kad mokiniai mokytųsi. Mokiniui turi būti priminta ir iš jo pareikalauta (daugiau iš tėvelių pusės) pareiga mokytis, didesnė kontrolė. Klausimas: kodėl negalima mokinio palikti antriems metams kurso kartoti be tėvų sutikimo ir t.t. Ar yra tokia statistika, kiek Lietuvoje mokinių paliekamų. Manau, kad visi bus sėkmingai baigę mokslo metus. Pasižiūrėkim kaip rašo abiturientai, kaip skaičiuoja, tai ar mokytojas tik kaltas, o tėvų atsakomybė? Tarybiniais laikais dar buvo paliekami kurso kartoti ir mokytojo žodis buvo svarus Kol mokytojas bus paliktas vienas kovoje su vėjo malūnais, tai rezultatų gerų ir nebus. Ir visi šnekės dar daug metų apie tą patį.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS