Žemės ūkio ministrų taryba Briuselyje penktadienį nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos prašymo nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti  - Europos Komisijos prašoma 46 mln. eurų (beveik 160 mln litų).

„Konkrečių sprendimų nebuvo priimta, bet mus nuramina, kad mūsų ir kitų valstybių siūlymai nebuvo atmesti. (..) Kada, kokie sprendimai bus priimti, sunku pasakyti. Aš manau, kad konkretesni bus penktadienį, rugsėjo 12 dieną, kai į Lietuvą atvažiuos žemės ūkio komisaras. Jis galbūt atveš kažkokius sprendimus“, - BNS sakė susitikime dalyvavusi Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Ji sakė, kad susitikimo dalyviai pripažino, kad negalima numatyti visiems vienodų kompensacijų - reikia išskirti ir valstybes labiausiai nukentėjusius, ir labiausiai toje valstybėje nukentėjusius sektorius.

„Kad nebūtų taip, kaip buvo 2009 metais, kai visi vienodai gavo - kai žemdirbys gavo 1,2 eurocentus ir net nepajuto tos kompensacijos. Šįkart pripažinta, kad taip pinigų išmėtyti negalima“, - teigė V.Baltraitienė.

Pasak ministrės, paramos prašoma ir pieno gamintojams, gyvulių bei daržovių augintojams. V.Baltraitienės teigimu, tikimasi gauti bent dalį kompensacijos, nes Briuselis Lietuvą vertina kaip labiausiai nukentėjusią nuo Rusijos paskelbtų sankcijų.

Pasak jos, finansavimas būtų skiriamas ne žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, o žemdirbiams.

„Pagrindinė priemonė dėl ko mes norime diskutuoti ir ko mes prašome tai kad būtų mokamos kompensacijos - būtų skiriami pinigai kompensacijų mokėjimui ne perdirbėjams, o žemdirbiams, kurių produkcijos supirkimo kainos labai smarkiai krito. Nė vienoje Europos valstybėje nekrito taip smarkiai kaip Lietuvoje. Manome, kad supras mūsų padėtį ir tikrai kažkokį finansavimą gausime“, - interviu LRT radijui yra sakiusi V.Baltraitienė.

Penktadienį Briuselyje aptartos Rusijos embargo Europos Sąjungos produktams pasekmės ir paramos nukentėjusioms šalims priemonės.