Ministrų kabinetas šią savaitę vykusio posėdžio metu pritarė neigiamai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtai išvadai.

„Asmenys priėmimo į aukštąją mokyklą metu dar nelaikomi studentais, todėl siūloma teisinio reguliavimo priemonė nėra pagrįsta įstatymo projekto siekiu laiduoti nemokamą mokslą gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose ir užtikrinti, kad jie nepatirtų studijų išlaidų“, – išvadoje rašo ŠMSM.

Anot ministerijos, mokestis už priėmimo dokumentų administravimą leidžia aukštosioms mokykloms padengti su priėmimo organizavimu susijusias išlaidas ir užtikrinti kokybišką bei efektyvų studijų priėmimo procesą.

„Siūlomas draudimas nepagrįstai ribotų aukštųjų mokyklų autonomiją ir finansinį savarankiškumą“, – įsitikinusi ministerija.

BNS rašė, kad Seimas po pateikimo E. Rudelienės projektui pritarė pernai rugsėjį.

Siūlomas draudimas nepagrįstai ribotų aukštųjų mokyklų autonomiją ir finansinį savarankiškumą.

„Universitetai ar kitos aukštosios mokyklos ima dar papildomą mokestį, vadinamąjį sutarties mokestį arba stojimo mokestį. Jis skirtingose įstaigose svyruoja, yra skirtingas: gali būti 20 eurų, kitur 50“, – parlamente pristatinėdama siūlymą kalbėjo tuometinė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė.

„Tiesiog siūlome, kad (...) tas mokestis būtent iš studentų neturėtų būti imamas“, – pridūrė ji.

Pagal projektą, mokesčio nereikėtų mokėti trumposios, pirmosios arba vientisosios pakopos studentams, tačiau autorė neatmetė galimybės, jog toliau svarstant pakeitimus bus aptarta panaši išimtis ir antrosios pakopos studijoms.

„Sistema turėtų būti aiški, skaidri ir vienoda. Būtent dėl to ir inicijavau šį projektą. Aš manau, kad reikėtų apibrėžti labai aiškiai, už ką mokama, kiek tai kainuoja, ir sukurti metodiką, kuri galėtų būti vienoda visoms aukštosioms mokykloms“, – teigė E. Rudelienė.

Po projekto pristatymo kiti parlamentarai kėlė klausimus dėl tokio mokesčio užsienio studentams, akcentavo kišimosi į universitetų autonomija ir kolegijų savarankiškumą aspektus.

Pasak liberalės, idėja šiam įstatymo projektui kilo po diskusijų su Lietuvos studentų sąjunga.

Pastaroji yra nurodžiusi, kad studentai, įstoję į aukštąją mokyklą, moka registracijos mokestį, kurio paskirtį nustato pati mokykla. Tačiau, sąjungos teigimu, nėra iki galo aišku, už ką moka studentas, kam skiriamos tos lėšos, o mokestis sukuria papildomą finansinę naštą.

Šalies universitetai ir kolegijos pernai sulaukė 24,5 tūkst. stojančiųjų paraiškų.