„Aš pasigendu skubos jausmo, net ir čia, Lietuvoje, kur turite bendrą sieną su Rusija ir Baltarusija. (...). Kalbame ne apie penkis procentus. Juk negalima pasienyje pastatyti lentelės su užrašu „Ei, mes skiriame penkis procentus ir viską išsprendėme“, – ketvirtadienį Vilniaus saugumo forume sakė jis.
Pasak buvusio JAV pajėgų Europoje vado, skubos trūksta kalbant apie civilinę gynybą, infrastruktūros apsaugą, visuomenės pasiruošimą gynybai. Jo teigimu, būtina rengti didelio masto karines pratybas, kurios visiškai išgrynintų kariuomenės rezervo funkcijas.
B. Hodgesas taip pat pastebėjo, kad šalies valdžia turėtų tinkamiau paaiškinti, kur naudojamas krašto apsaugai skiriamas finansavimas.
Europa turi susigrąžinti pasitikėjimą
Lietuva šiais metais gynybai skiria 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
NATO šalys, spaudžiamos Amerikos ir susiduriančios su Rusijos grėsme, įsipareigojo iki 2035 metų padidinti nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 5 proc. BVP.
„Jei Europos šalys susigrąžintų pasitikėjimą savimi, padėtis būtų kitokia. Nuolat girdžiu: „Mes nenorime provokuoti Rusijos. Turime būti atsargūs.“ Nėra noro išnaudoti visą Europos potencialą, ypač tuo metu, kai JAV dokumentuose, pavyzdžiui, nacionalinėje saugumo strategijoje, iš esmės sakoma: „Europa, tu kaip ir lieki viena“, – kalbėjo B. Hodgesas.
Juk negalima pasienyje pastatyti lentelės su užrašu „Ei, mes skiriame penkis procentus ir viską išsprendėme.
„Vietoj jaudulio dėl Rusijos provokacijų, rusai turėtų bijoti provokuoti Europą. Manau, kad (Europos – BNS) pasitikėjimas savimi būtų svarbus žingsnis (...), pirmiausia siekiant padėti Ukrainai nugalėti Rusiją“, – sakė jis.
Vokietijoje įsikūrusio Saugumo ir gynybos studijų centro vadovo Patricko Kellerio (Patriko Kelerio) teigimu, žemynas turi būti pajėgus sukurti patikimą konvencinį atgrasymą.
„Turime tai padaryti greitai ir dideliu mastu. Jaučiama skuba tai padaryti dabar ir tai daryti kartu. Sprendžiant ne tik iš Vokietijos, bet ir iš to, ką matau čia ir kitose Europos šalyse, einame gera linkme, bet turime veikti dar greičiau“, – kalbėjo ekspertas.
Remiantis Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) metine ataskaita, karinės išlaidos Europoje augo „rekordiniu lygiu“, pasiekdamos 562,9 mlrd. dolerių (480 mlrd. eurų), daugiausia dėl Vokietijos.
Vašingtonas liks žemyno branduolinės gynybos skėčiu
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos naujoji saugumo strategija verčia Europos šalis persvarstyti gynybos politiką. Baltųjų rūmų šeimininkas toliau spaudžia sąjungininkus „didesniam naštos pasidalijimui“ karinėms išlaidoms tiek Europoje, tiek Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, reaguodamas į augančią Kinijos įtaką.
Tai ir kiti veiksniai paskatino Europoje grįžti diskusijoms dėl stipresnio regioninio branduolinio atgrasymo. Tikimasi, jog kovo pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) savo kalboje turėtų pateikti daugiau detalių, kaip šios šalies branduoliniai ginklai gali prisidėti prie žemyno saugumo.
Paryžius dar pernai teigė svarstantis apie galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.
B. Hodgeso teigimu, JAV toliau užtikrins branduolinės gynybos skėtį, tačiau diskutuoti šia tema – tikslinga.
Manau, kad JAV ir toliau prisiims branduolinį atgrasymą Europoje, nes tai mūsų interesas. Problema yra tai, kad kyla klausimas, ar galima pasikliauti JAV. Mūsų klaida, kad žmonės pradeda abejoti (...). Ir, žinoma, jei Europos sąjungininkai tuo abejoja, galbūt rusai pradeda galvoti ir kvestionuoti – štai kur yra pavojus“, – sakė jis.
Tuo metu Suomijos vidaus reikalų ministerijos kancleris Matti Sarasmaa (Matis Sarasma) pabrėžė, jog Europa turėtų sutelkti dėmesį į tradicines saugumo sritis – atsparumą ir atgrasymą.
„Pirmiausia sutvarkykite šiuos kertinius pamatus, o tada ant jų statykime daugiau. Manau, kad branduolinio atgrasymo plėtros klausimas šiuo metu nėra labai aktualus“, – tikino jis.
Siūlo reaguoti į Rusijos, Baltarusijos provokacijas
B. Hodgesas taip pat pastebėjo, jog rengdama provokacijas Rusija naudojasi NATO penktojo straipsnio pilkąja zona.
„Rusija suprato, kad kol jie neperžengia 5 straipsnio kinetinės atakos ribos, mes esame silpni arba nenorime nieko daryti“, – sakė buvęs JAV vadas.
„Mes žinome, kas už to slypi, net jei Rusijos vėliavos nėra (...). Manau, kad bendradarbiaudamos sąjungininkų valdžios turi sugalvoti būdą, leidžiantį už kiekvieną iš šių atvejų rusams pajausti viešas pasekmes. Priešingu atveju, jie tiesiog tęs savo veiksmus“, – teigė jis.
Penktasis NATO straipsnis numato, jog vienos Aljanso narės užpuolimas reiškia, kad visos kitos narės tai laiko puolimu prieš jas visas.
B. Hodgesas taip pat pažymėjo, jog regionas netinkamai reaguoja į Lietuvos politikų Baltarusijos hibridine ataka laikomus kontrabandinių balionų įskridimus.
Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos keliolika kartų trikdė Lietuvos oro uostų darbą. Dėl šių balionų grėsmės gruodžio viduryje Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją.
(be temos)
(be temos)