Buvęs oro pajėgų vadas – apie masinę dronų ataką: būtų problemų

Kaip kovoti su dronais, aiškino buvęs karinių oro pajėgų vadas ats. gen. mjr. Edvardas Mažeikis.

– Kaip greitai naikintuvai pagal radarų atžymas gali pastebėti ir identifikuoti, kad tai tikrai dronas?

– Naikintuvai šiaip yra labai greiti, gali, reikalui esant, skristi ir viršgarsiniu greičiu. Tai čia minučių reikalas yra. Pagrindinė problema su dronais yra pastebėti juos kuo anksčiau. Kadangi jie skrenda žemai, tai radarai pastebi juos gana vėlai. Tai čia būna techninė tokia aplinkybė, kuri šiek tiek apsunkina, sakysime, tą greitą jų pastebėjimą, pagavimą ir netgi ten poveikį.

– Kaip tokie dronai turėtų būti numušami?

– Yra įvairių priemonių. Dabar, kaip suprantu, tas įvykis Estijoje, kur numušė naikintuvas, pakilęs iš Lietuvos, rumunų naikintuvas, tai buvo numuštas oras-oras raketa. Šiaip galima numušti ir iš bortinio pabūklo, kurį kiekvienas naikintuvas turi. Bet yra tam tikrų niuansų. Naikintuvai skrenda, sakyčiau, greičiau, negu reikėtų, o pats tas taikinys, dronas, jis yra lėtas, todėl tas toks pavojingas suartėjimas būna. Todėl prieš dronus yra netgi geriau kokie nors lėtesni lėktuvai. Pavyzdžiui, amerikiečiai dabar įsigyja „A29“ tokius propelerinius lėktuvus tam, kad galėtų kovoti su tokio „Shahed“ tipo dronais.

– Gal tada reikėtų naudoti ir, tarkime, antžemines priemones, kurios gal net ir veiksmingesnės būtų nei siųsti naikintuvą ir ieškoti to drono kažkur? Jeigu, aišku, matoma nuo žemės.

– Viskas teisingai. Antžeminės priemonės yra labai veiksmingos ir, pavyzdžiui, kokia zenitinė artilerija, ji netgi yra labai pigi ir efektyvi. Viskas yra tvarkoje. Bet zenitinės priemonės nėra lanksčios. Jos būna paprastai išskleistos tam tikrame rajone, dažniausiai objekto apsaugai. O, tarkime, mūsų atveju siena su Baltarusija, iš kurios dažniausiai dronai pas mus atsiranda, yra 680 kilometrų, tai prismaigstyti antžeminės tų oro gynybos vienetų tiesiog negalime. Tai būtų didžiuliai pinigai, o tuo tarpu aviacija, kad ir tas budintis naikintuvas ar, sakysime, sraigtasparnis, netgi labai gali būti gerai panaudotas. Tai jis yra lankstus. Jeigu gavai informaciją, kad dronas atėjo iš Zarasų pusės ar iš Švenčionių, yra labai greitai užduotis pakeičiama ir orlaivis atsiduria ten, kur reikia greitai. O tuo tarpu antžeminė sistema yra nelanksti šiuo atžvilgiu.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Pats, kaip buvęs naikintuvo pilotas, kaip vyksta pats procesas, kas priima sprendimą numušti droną ar lydėti jį? Kaip ilgai užtrunka tas sprendimo priėmimas? Ar tą sprendimą turi, tarkime, priimti pats pilotas?

– Atskirčiau du teisinius statusus. Tai karo metas, kai pats pilotas priimtų sprendimą, ir taikos metas, kada reikia žiūrėti bendrą paveikslą, kad tikrai nebūtų jokių apsirikimų, kad nebūtų numuštas koks nors parasparnininkas, nutaręs paskraidyti su savo parasparniu ar ten kokiu deltaplanu. Todėl tokiu atžvilgiu įsijungia daugiau kontrolės iš oro erdvės kontrolės centro ir tada sprendimą naikinti jį ar nenaikinti priima ne pats pilotas. Tada visa sistema dirba, vadavietė seka, žiūri ir tada yra duodamas leidimas jam sunaikinti droną.

– Panašu, kad tų dronų dabar tikrai gali padažnėti ir tokie incidentai gali pasikartoti. O kas bus, jeigu išskris ne vienas, o keli dronai? Kaip tada priimti teisingą sprendimą, kuris kelia pavojų, o kuris nekelia pavojaus? Ir kaip tada turės elgtis oro policijos misija?

– Keli dronai tai dar skamba, sakyčiau, gal ir ne taip jau baisiai. Tai ne keliasdešimt ir ne keli šimtai, kaip galėtų teoriškai ir netgi praktiškai būti. Tai su keliais dronais, manau, būtų susidorota be didesnių problemų, bet jeigu tas kiekis būtų ten tikrai dešimtimis ir šimtais, tai, be abejo, bent jau pirmais tokiais antskrydžiais problemų būtų labai daug. Būkime teisingi, kad sistema nėra tokia labai treniruota susidoroti su dideliais kiekiais dronų.

Būkime teisingi, kad sistema nėra tokia labai treniruota susidoroti su dideliais kiekiais dronų.

Bet tokiu atveju tikriausiai ir statusas yra nebe taikos, o karo. Tada vėlgi ir oro gynyba būtų išskleista visai kitaip, ir daugelis kitų niuansų. Manau, kad atitinkamai nuo grėsmės ir nuo situacijos atitinkamai yra organizuojama ir oro gynyba. Klausimas tiktai, ar tikrai turime tiek jos pakankamai. Tai čia, manau, visi suprantame, kad jos neturime šiuo metu tiek daug ir tokio pakankamo skaičiaus, kad galėtumėme ramia širdimi sakyti: taip, susidorosime su bet kokia grėsme. Todėl sakyčiau, reikia būti realistams ir manau, kad daug kas yra daroma, ir artimiausiu laiku situacija vis gerės. Tačiau šiandien dar, manau, niuansų daug yra.