BUVĘS PROKURORAS PAKOMENTAVO GANDUS, KAD Š. STEPUKONIS KARIAUJA UKRAINOJE: NEI ŠIS, NEI TAS

Aiškinantis galimas aferas „BaltCap“ fondo įmonėse, dar penktadienį paskelbta Šarūno Stepukonio paieška. Fondas sako, kad jis, turėdamas didelius įgaliojimus, pavogė ir tariamai pralošė daugiau nei 30 mln. eurų. Kaip jis tą padarė? Ar tą galėjo padaryti vienas? Šiuos klausimus LNK žurnalistas uždavė advokatui, buvusiam Generalinės prokuratūros prokurorui Rolandui Tilindžiui.

– Nuo ko pradėti ieškoti Š. Stepukonio?

– Kiekvienu atveju, kai yra skelbiama tarptautinė asmens paieška, dar prieš ją paskelbiant turi būti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nes tai yra viena iš būtinųjų sąlygų, ir teismo sprendimas asmenį suimti yra pridedamas prie tų dokumentų, kurių pagrindu asmuo yra ieškomas. Na, o šiaip, be abejo, dirba policija. Jeigu ji žino, kokioje valstybėje asmuo yra, galima tiesiogiai kreiptis į tą valstybę. Jeigu tokių duomenų, kur konkrečiai asmuo randasi šiuo metu, nėra, tokiu atveju paieška yra inicijuojama per tarptautinę policijos organizaciją Interpolą. Priklausomai nuo tuo, kurioje valstybėje asmuo randamas, pareigūnai susisiekia su ta valstybe ir į ją siunčia arba ekstradicijos prašymą, jeigu tai nėra ES valstybė narė, arba Europos arešto orderį, jei asmuo yra ES valstybėje narėje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar viešas gandas yra, kad Š. Stepukonis kariauja Ukrainoje. Kaip jums atrodo ši versija?

– Na, matote, viešos versijos ir gandai teisininkui yra, švelniai tariant, nei šis, nei tas. Aš iš tikrųjų negaliu komentuoti. Neįsivaizduoju, kokie duomenys yra tikri. Kitas dalykas, kuris gali būti svarbus, tai jeigu kažkokia informacija yra skelbiama viešai, natūralu, kad ją vertina ir pareigūnai, kurie vykdo asmens paiešką, taigi, tai yra jų kompetencija, kaip jie toliau bendraus su ta valstybe, apie kurią jie išgirdo kažkokią žinią.

– Jeigu tai būtų tiesa, Ukraina dabar kariauja, ar būtų įmanoma kreiptis į tas organizacijas, kurios būtų atsakingos už to žmogaus suradimą, ar apskritai ten įmanoma surasti žmogų, jo ieškant?

– Na, kiek informacijos teko matyti viešoje erdvėje, tai mūsų prokurorai su ukrainiečių prokurorais tikrai bendradarbiauja ir buvo ne kartą susitikę. Taigi esu tikras, kad ir policijos pareigūnai taip pat bendradarbiauja. Neteko girdėti, kad dėl karo veiksmų būtų nutrūkusi policijos, prokuratūros, teismų veikla. Na, suprantama, karo zona yra karo zona, bet visose kitose srityse valstybės aparatas funkcionuoja, taigi nėra jokių kliūčių tiek mūsų valstybės, tiek kitų valstybių pareigūnams bendradarbiauti su kolegomis Ukrainoje.

Čia visa puokštė teisinių procedūrų, kurias, aš manau, kad mūsų valstybės pareigūnai tikrai atliks.

– Ar Š. Stepukonis būtų ar yra reikalingas šiam teisminiam procesui, kuris, tikėtina, netrukus prasidės?

– Vėlgi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato ir tokią galimybę kaip procesas už akių, esant tam tikroms sąlygoms. Taigi galbūt teoriškai įmanoma, kad procesas vyktų be konkretaus asmens, tačiau šią dieną aš negirdžiu viešos informacijos apie tai, kad būtų išsemtos visos galimybės asmenį surasti, taigi be jokios abejonės pirmas prioritetas yra asmens dalyvavimas teismo procese, ikiteisminio tyrimo procese. Tai yra klasika, nes, vėlgi, neįteikus pranešimo apie įtarimą, asmeniui ir gintis būtų sudėtinga. Taigi čia visa puokštė teisinių procedūrų, kurias, aš manau, kad mūsų valstybės pareigūnai tikrai atliks.

– Kiek galėtų trukti šis teismo procesas? Niekada nėra buvę tokios didelės vagystės iš privataus kapitalo.

– Sakyčiau, galima surasti istorijoje įvairių paradoksų. Kitą kartą bylos dėl kelių šimtų tūkstančių, teko matyti, ikiteisminis tyrimas trunka ir penkerius, ir šešerius metus. Ir priešingai, bylos dėl žymiai didesnių sumų teismą pasiekia gana greitai. Taigi viskas priklauso nuo to, kokių įrodymų surinko, renka ir dar ateityje surinks tyrėjai ir prokurorai. Kai jie manys, kad jų jau pakanka, perduos bylą teismui. Tačiau nebūnant bylos dalyviu, spekuliuoti apie trukmę tikrai negaliu.