Politikės teigimu, vis daugiau klausimų dėl savo verslo ryšių sulaukiančiam socialdemokratų partijos lyderiui „moraliniai standartai yra nė motais“. Todėl, svarsto buvusi parlamento vadovė, G. Palucko istorijai keliant papildomas įtampas ir problemas, politiką iš ministro pirmininko kėdės galėtų išversti tik partijos kolegos ir koalicijos partneriai.

Mes turime premjerą Palucką, kuris yra visiškai aiškiai pasakęs – moraliniai standartai jam nė motais.

„Ar yra toks taškas, kuris premjerą Palucką priverstų pergalvoti savo perspektyvas? Manau, kad ne, nes jis akivaizdžiai laikosi pozicijos, kad jeigu į kalėjimą neinu, tai aš esu tinkamas būti premjeru – jeigu nėra įrodytų tokio lygio nusižengimų ir prasižengimų“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Vienintelis toks realistiškas scenarijus – kad premjeras Paluckas tampa tiek toksišku savo politiniams partneriams ir bendražygiams, kad jis bus paragintas trauktis dėl daromos žalos. Ir socialdemokratų gretose, matyt, tikrai būtų, kas galėtų ir norėtų jį šioje pozicijoje pakeisti“, – samprotavo ji, užsimindama apie Seimo vicepirmininką Juozą Oleką, prieš parlamento rinkimus reiškusį ambicijas tapti Vyriausybės vadovu.

V. Čmilytė-Nielsen teigimu, svarų žodį dėl premjero likimo poste galėtų tarti ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Pasak parlamento vicepirmininkės, prezidentui, palaiminusiam šią valdančiąją koaliciją, taip pat tenka dalis politinės atsakomybės dėl ministro pirmininko.

„Aš vis dar viliuosi, kad tą suvoks prezidentas, nes politinė atsakomybė dangstant premjerą tenka tikrai ir jam. Tą turėtų suvokti tiek progresyvūs socialdemokratai, jeigu jų gretose dar tokių yra likę, tiek ir bent jau dalelė koalicijos. Bet kol kas aš matau tokį atsiribojimą, patogų tylėjimą, laukiant kažko, kad tai pasibaigs. Bet nepanašu, kad taip bus“, – dėstė ji.

Premjeras melavo apie santykius su D. Vilčinsku

Pasirodant vis naujiems žurnalistiniams tyrimams apie premjerą G. Palucką bei jo verslo ryšius, V. Čmilytė-Nielsen tikina – nepaisant ministro pirmininko ar jo komandos pasisakymų, vis dar yra neatsakytų klausimų dėl tyrimuose pateiktos informacijos.

„Yra toks bendras, apibendrinantis atsakymas. Natūralu, premjeras Paluckas pasirenka atsakyti taip, kaip jam yra patogu. Bet lieka labai daug klausimų dėl lėšų kilmės, dėl to, kodėl tokie sandoriai, tokie nelogiški ir, atrodytų, vis premjero partneriams (...) vis nelabai naudingi. Naudingi būtent būsimam premjerui“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

„Įspūdis, kurį aš susidarau, yra dvejopas. Viena vertus, Gintautą Palucką nuo pat jaunystės (...) lydi abejotinos schemos ir schemutės. Ką dabar mato žmogus, žvelgiantis į valstybės premjerą, į Vyriausybės vadovą? Kad, pasirodo, galima buvo ir taip. Pasirodo, galima tokią machinaciją padaryti ir šitaip padaryti“, – nurodė ji.

Susiklosčiusi situacija yra ydinga, tęsė parlamentarė, mat premjeras ne tik būdamas Seimo nariu dalyvavo verslo veikloje, bet ir yra pateikęs melagingus atsakymus apie savo ryšius su verslininku Darijumi Vilčinsku.

„Mes turime premjerą Palucką, kuris yra visiškai aiškiai pasakęs – moraliniai standartai jam nė motais“, – pažymėjo ji.

„Kitas dalykas yra melas. Premjeras – akivaizdu, jis jau melavo, kad su Darijumi Vilčinsku neturi jokių piniginių santykių, verslo santykių. Vilčinskas pripažino „Verslo žinių“ žurnalistėms, kad tai nėra tiesa. Tai čia jau yra akivaizdus melas“, – kalbėjo Seimo narė.

Premjeras vis dar nesusitiko su liberalų frakcija

Dar po pirmojo žurnalistinio tyrimo apie premjerui iš dalies priklausančias įmones „Emus“ ir „Garnis“ opozicinės liberalų ir konservatorių frakcijos kvietė G. Palucką į frakcijų posėdžius atsakyti į kilusius klausimus. Vis tik, tokie susitikimai taip ir neįvyko – Liberalų sąjūdžio atstovai atsisakė bendro posėdžio su konservatoriais ir prašė premjero skirti jiems laiko atskirai.

V. Čmilytė-Nielsen sako – liberalai kvietė Vyriausybės vadovą į posėdį bene 7 kartus raštu, dar nemažai derinimo ir kvietimų vyko žodžiu patarėjų lygmenyje. Politikės teigimu – Seimo statutas įpareigoja premjerą atliepti frakcijų kvietimus.

„Be abejo, tai yra Statuto laužymas. Kitas dalykas – tai mažesnis iš tų prasižengimų, kuriuos premjeras Paluckas daro. Tai, matyt, jis labai į tai nereaguoja“, – ironizavo Seimo vicepirmininkė, pažymėdama, kad jos vedama frakcija ir toliau siųs kvietimus premjerui.

„Tai nėra darbotvarkių užimtumo klausimas, tai yra nenoro bendrauti su opozicija (klausimas – ELTA), o iš tikrųjų – panieka opozicijos atžvilgiu ir panieka nemažos dalies Lietuvos gyventojų požiūriui į tai, kas vyksta šiandieną“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad pirmasis žurnalistinis centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.

Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018 m. valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.

Išaiškėjo, kad ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai vėliau ištyrė, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atskiro tyrimo dėl „Sagertos“ gautų paskolų nusprendusi nepradėti, bet prisijungti prie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) jau vykdomo tyrimo grupės.

Patikrinimą dėl „Garniui“ suteiktos paskolos atliko tiek pati ILTE, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – pažeidimų abiem atvejais rasta nebuvo.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto.