COVID-19 rekordai: kur rikiuojasi Lietuva? | Diena.lt

COVID-19 REKORDAI: KUR RIKIUOJASI LIETUVA?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kiekvieną dieną klastingas koronavirusas viršija naujus rekordus, ir šiame mirties maratone niekas nenori būti čempionais. Kokia situacija skirtingose šalyse ir kur toje rikiuotėje Lietuva?

Skirtingos fazės

Tai geriausia matyti lyginant pandemijos statistiką, suskaičiuotą pagal gyventojų skaičių.

Šią savaitę skirtingose šalyse – skirtingos emocijos. Kinijos Uhano mieste, iš kurio paplito užkratas, atšaukta vienuolika savaičių trukusi blokada. Kinijoje šią savaitę – išskirtinė diena: pirmoji, kai neužregistruotas nė vienas naujas mirties nuo COVID-19 atvejis. Austrija, Danija, Čekija jau paskelbė pradėsiančios švelninti karantino sąlygas. Norvegija taip pat paskelbė suvaldžiusi pandemijos protrūkį šalyje.

Tačiau Didžiojoje Britanijoje pasiektas mirčių nuo koronaviruso rekordas, ir net šalies ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atsidūrė intensyviosios terapijos skyriuje. Vien Niujorke per vieną parą – gerokai per 700 mirčių, o nuo pandemijos pradžios – 4 tūkst. aukų, daugiau nei per 2001-ųjų rugsėjo 11 ataką. Iš viso JAV, vakar ryto duomenimis, dėl koronaviruso jau buvo netekusi arti 13 tūkst. žmonių. Tačiau Italija ir Ispanija apimta dar didesnio gedulo: čia atitinkamai per 17 tūkst. ir per 14 tūkst. mirčių.

Tad skirtingos šalys – skirtingose kovos su koronavirusu fazėse ir tikslesnė statistika, kiek kurią šalį jis paveikė, bus tik pandemijai pasibaigus. Dabar – tarpinė stotelė. Daugelyje Europos šalių tai piko savaitės – vienos ką tik jį perlipo, kitoms, kaip ir Lietuvai, prognozuojama, kad jis bus balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje.

Užkrato daugiausia Ispanijoje

Vakar ryte https://www.worldometers.info/coronavirus/ skelbiamais duomenimis, užsikrėtusių pasaulyje buvo arti 1,5 mln., o skaičiuojant 1 mln. gyventojų – 184. Tačiau pagal gyventojų skaičių labiausiai pandemijos paveikta (atmetus pačias mažiausias pagal gyventojų skaičių Europos valstybes) Ispanija šį rodiklį viršija beveik septyniolika kartų: čia 3 036 atvejai. Antra – Šveicarija (2 580), po to – Italija (2 243).

Aiškinama, kad Pietų valstybės taip nukentėjo ir dėl savo pomėgio glėbesčiuotis, dėl drausmės laikytis taisyklių trūkumo. Be to, daugelyje labiausiai viruso apimtų Europos šalių pandemijos pradžia sutapo su slidinėjimo sezono piku, moksleivių atostogomis. Daugybė slidinėtojų iš įvairių šalių buvo puiki terpė virusui išplisti po visą Europą.

Ketvirta rikiuotėje – Belgija (1 915), kurioje viruso užkratą padaugino ir Briuselyje įsikūrusių europinių institucijų vizitatoriai.

Nors JAV pasaulyje trečia pagal užsikrėtusių COVID-19, bet skaičiuojant pagal gyventojų skaičių ji dar nėra rekordininkė – čia 1 mln. tenka 1 210 atvejų.

JAV ir daugelis Europos šalių užsikrėtusių skaičiais jau toli aplenkė Kiniją, iš kurios ir atsklido virusas: ten – 57 atvejai 1 mln. gyventojų.

Tarp Baltijos šalių daugiausia užsikrėtusių 1 mln. gyventojų diagnozuota Estijoje – 866, Lietuvoje – 335, Latvijoje – 306. Tarp milijono lenkų kol kas užsikrėtė tik 128.

Kenčia ispanai ir italai

Vakar ryte COVID-19 pasaulyje iš viso jau buvo nusinešęs per 82 tūkst. gyvybių, skaičiuojant 1 mln. gyventojų – 10,5.

Daugiausia netekčių – Ispanijoje: 300 mirčių 1 mln. gyventojų, ne ką mažiau gedulo ir Italijoje – 283. Tam nemažą įtaką turi ir tai, kad šiose šalyse didelė visuomenės dalis – senjorai, o jiems COVID-19 labiausiai pavojingas.

Šios dvi šalys, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, trečioje ir ketvirtoje vietoje esančias Belgiją ir Prancūziją lenkia daugiau nei pusantro karto (atitinkamai 176 ir 158 mirčių 1 mln. gyventojų).

Daugelis Europos šalių praradimų jau patyrė nepalyginamai daugiau nei ta, iš kurios virusas atkeliavo į Europą: Kinijoje – 2 mirtys 1 mln. gyventojų.

Mūsų ir mūsų kaimynų netekčių statistika 1 mln. gyventojų tokia: Estijoje – 16, Lietuvoje – 6, Latvijoje – 1, Lenkijoje – 3.

Testų lyderiai – norvegai

Vienas iš sėkmingos kovos su pandemija ginklų – laiku ir daug atliktų testų. Daugiausia testų, skaičiuojant 1 mln. gyventojų, atliko norvegai (21 009), šveicarai (Šveicarija 19 346). Testavimų mastas duoda rezultatų: šiose šalyse daug užkrato atvejų, bet palyginti ne toks didelis mirtingumas.

Masiško testavimo pavyzdžiu Lietuvai rodoma Pietų Korėja, tačiau skaičiuojant 1 mln. gyventojų čia jų atlikta 9 310, tai yra mažiau nei jau padaryta Lietuvoje (11 060). Aplenkėme ir Vokietiją, dažnai giriamą už aktyvų testavimą (10 962).

Mūsų artimiausi kaimynai elgiasi nevienodai: Estiją (17 750) lenkia tik norvegai ir šveicarai, tarp gausiausiai testuojančių ir latviai – (12 743), o lenkai – turi tik 2 437 testų 1 mln. gyventojų.

Kas kovoja sėkmingiausiai

Pagal statistiką 1 mln. gyventojų šiandien labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusi Ispanija: ji pirma ir pagal užsikrėtusių, ir pagal mirusiųjų dalį, tačiau testų šioje šalyje atliekama santykinai mažiau nei daugelyje kitų.

Ar užsikrėtusių, mirčių ir atliktų testų statistika pagal gyventojų skaičių rodo, kurios jų pasirinko teisingiausią kovos su COVID-19 būdą? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. Saulius Čaplinskas aiškina, kad užsikrėtusių skaičiai labai priklauso nuo diagnozavimo sistemos – kiek plačiai, kiek plintant virusui greitai ir pagal kokias indikacijas buvo tiriami žmonės. Jei tiriami tik tie, kurie patys atvyko į patikros punktus, tik karščiuojantys, natūralu, kad daug žmonių nepateks į apskaitą. Testų apimtis svarbi, tačiau svarbu ir kada pradėta testuoti, kokios asmenų grupės tirtos.

Šalių sekos pagal užsikrėtusių, mirusiųjų ir atliktų testų skaičių nėra adekvačios. Štai Vokietija – šalis, kurioje nustatyta tikrai daug užsikrėtimų, bet mirštamumas čia nedidelis: 1 285 užsikrėtimo ir 24 mirties atvejai 1 mln. gyventojų. Bet ji tikrai nėra pirmaujanti ir pagal testų skaičių, kaip dažnai sakoma, – ją aplenkė net Lietuva.

Pasak prof. S.Čaplinsko, gali būti, kad dėl agresyvios, ankstyvos ir aktyvios testavimo politikos Vokietijoje užsikrėtę buvo laiku pradėti gydyti, todėl neišsivystė komplikacijos, tad ir mirštamumas mažesnis. Tikėtina, kad Vokietijoje ir tirta tikslingiau – vos atsiradus pirmiems atvejams, imta tirti tuos, kurie galėjo būti susidūrę su virusu užsikrėtusiais asmenimis.

Gydytojas aiškina, kad pačioje viruso plitimo pradžioje nėra prasmės tirti tų, kurie patys nebuvo užsienyje ar su tokiais asmenimis neturėjo kontakto. Bet dabar situacija jau pasikeitusi. Ir Lietuvoje dabar dauguma jau užsikrečia nuo tų, kurie nebuvo išvažiavę ar turėję kontaktų su grįžusiais. Tad turi keistis ir testavimo politika.

Mirštamumas pagal gyventojų skaičių lyg ir realiau atspindėtų valstybių kovos su pandemija sėkmės lygį. Tačiau, primena S.Čaplinskas, ir Lietuvoje COVID-19 diagnozė kai kuriems asmenims buvo nustatyta jau po mirties. Kai miršta senjorai, turintys daug lėtinių ligų, virusas galėjo prisidėti prie mirties pagreitinimo, bet galėjo ir nespėti to padaryti.

Mirštamumas gali skirtis ir skirtinguose pandemijos etapuose. Kaip žinoma, šis virusas daugiausia aukų randa tarp senjorų. S.Čaplinskas lygina: turtingesnių šalių senjorai daugiau keliavo, tad daugiau jų užsikrėtė ir mirė su pirma banga. Pas mus mažiau vyresnio amžiaus žmonių išgali keliauti, tad ir užsikrečia jau su antra ar trečia banga.

O kaip vertinti Švediją, kuri netaikė griežtų karantino sąlygų? Ši šalis, nors pasirinko skirtingą kovos su pandemija metodiką, nepirmauja nė pagal vieną iš trijų lyginamų rodiklių: 1 mln. gyventojų užsikrėtusių 762, mirusių – 59, o testų – 5 416.

"Negalvokime, kad jie netaiko jokių apribojimų. Mes nematome, kaip jie tiria ir izoliuoja įtartinus asmenis. Jų epidemiologinė ir laboratorinė sistema labai aktyvi ir operatyvi. Jei operatyviai ištiria, kad žmogui reikia taikyti izoliaciją, švedai laikosi taisyklių. Belieka tikėtis, kad jiems pavyks suvaldyti COVID-19 išvengiant didelių nuostolių ekonomikai", – tikisi S.Čaplinskas.

Dalis žmonių nesilaiko saviizoliacijos ir socialinės distancijos principų, tai yra labai blogai.

Gerų žinių teks palaukti

Lietuva – kol kas prie švelniausiai pandemiją išgyvenančių Europos valstybių, bet, ekspertų prognozėmis, piko dar nepasiekėme, tad džiaugtis anksti. "Dar reikia laukti, kaip situacija vystysis toliau. Vien tai, kad yra palyginti nedaug ištirta ir kad susirgo daug medikų, kelia didelį rūpestį. Be to, dalis žmonių nesilaiko saviizoliacijos ir socialinės distancijos principų, tai yra labai blogai. Tai apsunkina galimybę kuo anksčiau švelninti ar net atsisakyti karantino sąlygų, ir tai padarys didelių bėdų mūsų ekonomikai, socialiniam gyvenimui, mūsų ateičiai", – S.Čaplinskas sako, kad gerų žinių dėl COVID-19 Lietuvai dar teks palaukti.

Pasak jo, testų apimtys Lietuvoje vis dar yra mažos, šiuo metu negalime pasakyti, kiek žmonių atvažiavo į Lietuvą jau turėdami infekciją, kiek įgijo imunitetą, kiek pasidalijo virusu su artimaisiais. O kai kurie mūsų medikai, sprendimų priėmėjai, eksperto manymu, nesupranta, kad tyrimų paskirtis dvejopa. Viena vertus – nustatyti asmenis, kurie šiuo metu platina virusą ir kuriuos reikia gydyti. Antra vertus, nustatyti, kiek žmonių jau buvo susidūrę su šiuo virusu, koks jo paplitimas visuomenėje, kur reikia taikyti prevencines priemones, o kai bus persirgusi nemaža banga, sužinoti, kurie žmonės įgiję imunitetą ir jau galima leisti jiems grįžti į darbo rinką. Eksperto teigimu, jei mes iš pradžių būtume plačiai vykdę tyrimus, išaiškindami užsikrėtusius žmones, o praėjus dviem savaitėms nuo bangos, kai iš kitų šalių grįžo užsikrėtę, lygiagrečiai būtume sudarę galimybę pasitikrinti visiems, kam tik kyla įtarimas, detaliau žinotume situaciją ir galėtume taikyti efektyvesnes prevencijos priemones, kaip kad daroma Norvegijoje, Švedijoje, pradedama daryti Italijoje.

Pasaulis pasikeis

Kol kas kukliausia COVID-19 statistika tokiose šalyse kaip Nigerija, Uganda ar Malis, kur milijonui gyventojų tėra vienas kitas atvejis, nors ankstesnės epidemijos labiausiai siaubė būtent skurdesnes Afrikos ar Azijos šalis.

S.Čaplinskas sako, kad yra didelių nuogąstavimų: į skurdžiąsias Afrikos, Azijos šalis virusas papuolė vėliau, tačiau žinant, koks ten medicinos, sanitarijos, higienos lygis, yra pavojaus, kad COVID-19 ten gali smarkiai išplisti. Kol kas neaišku, kiek prie jo sustabdymo gali prisidėti karštas klimatas, kiti faktoriai. Bet jei jis pradės plisti, pavyzdžiui, Indijoje, kur kol kas vos 4 atvejai 1 mln. gyventojų, užkratą bus sunku sustabdyti.

"Čia ir yra viena iš priežasčių, kad pasaulis jau nebebus, koks buvo, nes jei vienoje šalyje COVID-19 plitimą sustabdysi, o kitoje – ne, jei bus žmonių judėjimas, protrūkiai gali nuolat pasikartoti. Kol nebus vakcinos ar nepersirgs didžioji visuomenės dalis, reikia mokytis gyventi kitaip", – pataria S.Čaplinskas.

Rašyti komentarą
Komentarai (43)

>Rūta

Kad vardas gražus , nereiškia jog esi protinga ir raštinga. Gal perskaityk ką pati parašei ir...dar kartą perskaityk straipsnį... Viską ką neigi [ ką rašai jog straipsny nėra, TEN YRA PARAŠYTA apie visa tai]

Rūta

labai į žūlus manipuliavimas skaičiais ir statistika, kad tik apdergus LIetuvą ir išpeikus JAV. Kokio čia left/istinio sektanto propagandinė rašliava? Tai gal pirmiausiai reikia parašyti, kiek gyventojų yra JAV, kiek mirčių tenka milijonui gyventojų, ir tada tas "siaubas" , kad ten nuo koronos mirė daugiau žmonių nei per Rugsėjo 11-osios teroristinį išpuolį, bus juokingas . Liaupsės švedams visiškai nepamatuotos, čia matyt strambusi verslas juos visaip giria, tuo tarpu Lietuva už juos daug pranašesnė pilečių saugumu. Mirčių ir užsikrėtimų skaičiai pagal populiaciją geresni pas mus. Taip kad nesikompromituokit su tokia nesąžininga informacija, kuria norite apkvailinti naivesnius ir nemokančius elementarių aritmetikos veiksmų.

Anonimas

pagal mikaldos pranasystes kad geltonoji rase uzkariaus pasauli jie nori sunaikinti kitu rases ypac baltuju
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS