Lietuvos prezidentė tikisi, jog Vokietija palaikys Lietuvą, šaliai demonstruojant susirūpinimą dėl Baltarusijoje, netoli Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo.

„Kaip ir Niujorke, kur važiuoju, taip ir čia mes kalbame, kad būtina užtikrinti atominės energetikos saugumą, ir ypač šalia Europoje esančiose elektrinėse, nes nuo šio saugumo priklauso viso regiono saugumas. Kiek žinau, Vokietija mus palaiko, nes pati priėmusi sprendimą uždarinėti atominę energetiką. Čia supratimą rasime“, - Berlyne žurnalistams sakė Dalia Grybauskaitė, paklausta, kokios paramos dėl Astravo AE tikisi iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.

Anot jos, Vokietija palaiko Lietuvos ir kitų šalių požiūrį, kad Astravo AE projektas turi atitikti Espo konvencijos standartus, ir tai, kad projektą turi patikrinti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertai.

Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, statančios atominę jėgainę, kritikė. Negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas.

Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.

Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Statytojai teigia, jog pirmasis 1,2 gigavato (GW) galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 metų pabaigoje, o toks patg antrasis reaktorius - 2020-ųjų viduryje. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Dėmesys energetiniam saugumui

Vokietija turi mąstyti apie Europos Sąjungos (ES) energetinį saugumą, plėtodama per Baltijos jūrą Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą „Nord Stream 2“, sako Lietuvos prezidentė.

„Pirmiausia mėginama mums teigti, kad tai yra komercinis projektas tarp atskirų įmonių. Iš tiesų suprantame, kad tokio masto energetiniai projektai yra geopolitiniai projektai, todėl ir kreipiame dėmesį. Net 8 šalys pasirašė laišką ir Europos Komisijai, kuri laikosi neutraliai ir Vokietijos vyriausybei primename, kad turime galvoti apie visą Europos Sąjungą. Energetinės sąjungos kūrimas yra visų atsakomybė“, - po susitikimo su prezidentu Joachimu Gaucku (Joachimu Gauku) žurnalistams Berlyne sakė D.Grybauskaitė.

Anot jos, ES šalių energetinis saugumo išlaikymas turi būti prioritetas, mąstant apie bet kokių energetinių projektų vystymą.

„Leisti skaldyti ir valdyti Rusijai, kaip ji tai darė anksčiau tikrai to neturėtume, o pačiai Vokietijai vėl mėginti griūti į visišką priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių liūną, tikrai ko gero neverta. Šioje situacijoje geopolitiniuose projektuose vien interesas, vien nauda negali būti vertybė ir negali būti pagrindas. Tai yra pirmiausia visų Europos Sąjungos šalių saugumas, tiekimo saugumas“, - kalbėjo šalies vadovė.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord Stream 2“ turėtų būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1 dieną. Pernai rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą.

Tikimasi iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.

Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.