Kaip pranešė savivaldybė, penktadienį rajono meras Gintautas Gegužinskas savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją Kęstučio gatvės dalyje paskelbė „dėl įgriuvos, keliančiospavojų gyventojų turtui, gyvybei, inžineriniams įrenginiams“.

Vykdant darbus dėl saugumo sustabdytas dujų tiekimas į likusius gyvenamuosius namus Kęstučio g. 26-33.

Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais rūpinasi įmonė „Pasvalio vandenys“. Savivaldybės administracija organizavo įgriuvos užvertimo darbus molio gruntu.

„Situacija nuolatos stebima“, – nurodo savivaldybė.

Situacija nuolatos stebima.

Ji informaciją žada atnaujinti birželio 2-ąją.

Pasvalyje trečiadienio naktį atsinaujinus nedidelei smegduobei, ėmė sėsti gyvenamojo vienbučio namo pamatų pagrindai ir traškėti konstrukcijos – jo gyventojams teko evakuotis.

Kaip pranešė Lietuvos geologijos tarnyba,  šiame sklype deformacijų buvo ir anksčiau: 2023 metų sausį 1,7 metrų skersmens ir 1,5 metrų gylio šulinio formos smegduobė atsirado kieme gėlyno vietoje. Tuo metu įtrūko namo sienos, po grindimis susidarė panašaus dydžio smegduobė.

Tarnybos teigimu, Pasvalio mieste per pastaruosius dešimtmečius su sufoziniais karstiniais reiškiniais susijusių pastatų ir infrastruktūros deformacijų būta ir daugiau: Vilniaus, Žaliojoje, Panevėžio, Šiaulių, Stoties ir Vilties gatvėse bei kitur miesto pakraščiuose ir rajone.

Anot Geologijos tarnybos, karstiniame regione žemės paviršius pradeda intensyviau sėsti ir formuojasi smegduobės po pavasarinio polaidžio, ilgalaikio lietaus ar smarkių liūčių. Šiuos procesus lemia į gilesnius sukarstėjusius žemės sluoksnius ir tuštumas prasiskverbiantis paviršinis vanduo, kartu skatinantis uolienų ir ypač gipsingų sluoksnių tirpimą.