Kaip teigė Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė, tokios pozicijos žadama laikytis, kol į darbo grupės sudėtį bus įtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
„Mes, Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nedalyvausime šios darbo grupės posėdžiuose tol, kol valdantieji neatsižvelgs į ekspertinės institucijos – Medijų tarybos – pasiūlymą“, – darbo grupės susitikimo Seime metu tikino ji.
„Jei taip nutiks (bus įtraukti Medijų tarybos siūlomi atstovai – BNS), į darbo grupės posėdžius sugrįšime. O jei visgi norėsite pasilikti savo draugiškame būrelyje, kur tik jūs turėsite teisę spręsti, koks bus LRT, mes sieksime sukurti patys darbo grupę“, – pabrėžė žurnalistė.
Pagal Seimo valdybos sprendimą, darbo grupei priklauso 12 politikų ir penki žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorės ekspertai pakviesti Medijų tarybos deleguoti žmonės.
Mato norą per galines duris grąžinti senąsias pataisas
Dar pirmadienį Medijų taryba Seimo pirmininkui Juozui Olekui, kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei ir parlamento valdybai adresuotame rašte paragino į darbo grupę įtraukti iš viso aštuonias žurnalistams ir žiniasklaidos laukui atstovaujančias organizacijas.
Tarp jų po vieną – Žurnalistų sąjungos, Žurnalistų draugijos, LRT iniciatyvinės grupės, akademinės institucijos, regioninės žiniasklaidos bei Žurnalistų profesionalų, Interneto žiniasklaidos (IŽA) ir Kultūros periodinių leidinių asociacijų atstovą.
Šiuo metu darbo grupėje nėra trijų iš minėtų – Žurnalistų draugijos, akademinės institucijos bei Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovų.
LRT iniciatyvinės grupės atstovas, žurnalistas Deividas Jursevičius teigė, jog „darbo grupė buvo sukonstruota taip, kad valdančiųjų politikai turėtų galios poziciją tiek prieš ekspertus, tiek prieš opoziciją“.
Atrodo, kad pagrindinis jos tikslas yra per galines duris į Seimo salę grąžinti tas pačias pataisas, bet prieš tai imitavus diskusiją su suinteresuotomis pusėmis.
„Atrodo, kad pagrindinis jos tikslas yra per galines duris į Seimo salę grąžinti tas pačias pataisas, bet prieš tai imitavus diskusiją su suinteresuotomis pusėmis“, – teigė jis.
Žurnalistų profesionalų asociacija pasisako už politikų deleguojamų narių sumažinimą, į tarybą įtraukiant platesnį ratą visuomeninių organizacijų, žurnalistų ir darbuotojų atstovų.
Kiek anksčiau darbo grupė jau sutarė, jog toliau posėdžiauti rinksis sausio 5-ą, 8-ą, 12-ą, 14-ą, 15-ą ir 26-ą dienomis.
Būtent pirmadienį pristatymus surengti turėtų LRT taryba, IŽA, Valstybės kontrolė ir Medijų taryba.
Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.
Valdančiųjų nepasitenkinimas sprendimu
B. Davidonytei paskelbus savo poziciją ir su D. Jursevičiumi išeinant iš posėdžių salės, „aušrietis“ Artūras Skardžius replikavo: „Gėda, gėda.“
Tuo metu opozicijos atstovai ragino valdančiuosius atsižvelgti į Medijų tarybos prašymą. Konservatorė Daiva Ulbinaitė prašė sukviesti Seimo valdybą ir papildyti darbo grupės sudėtį.
„Medijų tarybos pasiūlymas tikrai racionalus, labai siūlau jį dar kartą Seimo valdyboje apsvarstyti“, – sakė ji.
Anksčiau Seimo valdyba atmetė Medijų tarybos prašymą įtraukti daugiau žiniasklaidos atstovų į darbo grupę, tokios pozicijos penktadienį valdančiųjų atstovai laikėsi ir toliau.
„Manau, kad jie (Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT iniciatyvinė grupė – BNS) buvo seniai suplanavę savo veiksmą, mes sudarėme sąlygas jiems dalyvauti, bet kadangi jie nenori ieškoti kompromisų, tiesiog siūlau tęsti mūsų darbo grupės darbą“, – ragino „valstietė“ Ligita Girskienė.
„Aušrietis“ A. Skardžius siūlė išklausyti visus norinčiuosius pareikšti poziciją dėl nacionalinio transliuotojo valdysenos, tačiau neįtraukti jų į darbo grupę. Jam antrino ir socialdemokratė Indrė Kižienė.
„Nežaiskime tų žaidimų ir pageidavimų koncerto“, – sakė ji.
Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas taip pat ragino tęsti darbą.
„Mano siūlymas tęsti tai, ką esame darbo grupėje sutarę, ir daryti, o ne mėtyti visiškai nepagrįstų kaltinimų. Pabandykime grįžti į normalų darbą, nes esame atsakingi žmonės, ir parodykime pavyzdį, kad kalbantis galima rasti sprendimus. O dabar kaltinimas, kad kažkas kažką padarė, vykdykite vieno ar kito nurodymus, nes kitaip nebus... Tikrai labai kviečiu racionaliam darbui“, – kalbėjo jis.
Seimo pirmininko teigimu, pirmadienį darbo grupė posėdžiaus, kaip suplanavusi, tačiau jis neatmetė galimybės kada nors sušaukti Seimo valdybos posėdį dėl žurnalistų prašymo.
Kompromiso paieškos
Kaip rašė BNS, sudaryti darbo grupę, siekiant parengti LRT įstatymo pataisas dėl jos valdysenos keitimo, sutarta gruodžio pabaigoje per Seimo frakcijų lyderių susitikimą Prezidentūroje su Gitanu Nausėda.
Po šio susitikimo šalies vadovas pareiškė, kad valdantieji pažadėjo netaikyti skubos LRT įstatymo pataisoms, o opozicija – specialiai projekto svarstymo nevilkinti.
Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Opozicijos atstovai, siekdami stabdyti projekto priėmimą skubos tvarka, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Naujausi komentarai