Tyrimas

Dėl gimnazijos - nerimas

Apie savivaldybėje rezgamus planus miestiečiai sužino paskutiniai

Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenė nepasiduoda miesto valdžios skubinimui keistis.Gimnazija pirmiausia nori išsiaiškinti savo vietą valdininkų rezgamame naujame miesto mokyklų tinkle. Jo tėra neryškūs kontūrai. Akivaizdu, kad Vytauto Didžiojo gimnazijos klausimas neatsiejamas nuo diskusijos apie švietimo reformos Klaipėdoje skaidrumą.

Nepasitarė su miestiečiais

“Klaipėda” rašė, kad nuo pernai vienintelio Lietuvos miesto - Klaipėdos savivaldybė dalyvauja Vyriausybės bandomajame projekte.Tai reiškia, kad su didžiule socialine įtampa susiję mokyklų tinklo pertvarkos tempai, lyginant su kitais šalies miestais, uostamiestyje bus spartesni.

Tačiau prieš priimdama sprendimą dalyvauti bandomajame projekte, mūsų valdžia nesiteikė pasitarti nei su miestiečiais, nei su mokyklų direktoriais.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos skyriaus tarybos narys, uostamiesčio “Varpo” vidurinės mokyklos direktorius Valerijus Kuzliakinas “Klaipėdai” teigė, kad savivaldybės Švietimo skyrius mokyklų vadovams pranešė tik apie patį faktą. “Per vieną direktorių pasitarimą mums pasakė, kad dalyvausime bandomajame projekte ir kad bus papildomo darbo”, - prisiminė V.Kuzliakinas. “Projekto vykdytojams privalėjome užpildyti daugybę statistinių lentelių. Tai didelis darbas, kurį pedagogai atliko po pamokų”, - pasakojo V.Kuzliakinas. Jo įsitikinimu, Švietimo skyrius pirmiausia nusižengė elementariausiai etikai. “Prieš užkraudami tokį darbą, galėjo bent mūsų nuomonės atsiklausti”, - sakė V.Kuzliakinas.

Kai “Klaipėda” pasiteiravo, ar už neprivalomą, papildomą darbą pedagogams buvo užmokėta, V.Kuzliakinas ironiškai šyptelėjo: “Jūs juokaujate?”

Negavo jokių dokumentų

Švietimo skyriaus vedėja vis neranda laiko atsakyti į “Klaipėdos” klausimus. Per vieną “Balticum TV” laidą jos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė stebėjosi, kodėl mokyklų direktoriai nesupažindina moksleivių tėvų apie tai, kad Klaipėda dalyvauja bandomajame projekte. Tačiau V.Kuzliakinas “Klaipėdai” sakė, jog mokyklos iš Švietimo skyriaus negavo jokių apie bandomojo projekto eigą ir tikslus bylojančių dokumentų. Nėra galimybių prisėsti, paskaityti ir padiskutuoti apie bandomojo projekto naudą. Taigi nenuostabu, kad ne visi pedagogai, moksleiviai ir jų tėvai žino, kad Klaipėdos švietimas tapo bandymų poligonu. O iš kur apie tai sužinoti būsimųjų moksleivių tėvams?

Mokyklų ateitis - itin jautri socialinė tema. Su Klaipėdos švietimu yra susijusi kone kiekviena uostamiesčio šeima. Tačiau net mokyklų direktoriai tiksliai nežino, kokią švietimo ateitį planuoja Klaipėdos valdžia.

Sunaikins vidurines mokyklas?

Valdininkai ateities Klaipėdą mato be vidurinių mokyklų. Liks tik pradinės, pagrindinės mokyklos bei gimnazijos. Tačiau kurios dabartinės vidurinės mokyklos bus gimnazijos, o kurios - pagrindinės mokyklos, nežinoma.

V.Kuzliakinas priminė, kad Švietimo įstatymas reglamentuoja mokyklų įvairovę, tarp jų - ir vidurinės mokyklos tipą. Direktorius neslėpė nuostabos, kodėl Klaipėdoje norima sunaikinti vidurines mokyklas. “Dirbame pusiau užrištomis akimis. Kodėl Klaipėdoje skubama? Koks bus galutinis bandomojo projekto rezultatas?” - spėliojo V.Kuzliakinas.

Jei mokyklos direktorius daug ko nesupranta, ką bekalbėti apie kitus klaipėdiečius, mažiau susijusius su švietimu?

Kol Klaipėdos švietimo ateitis - miglota, argi Vytauto Didžiojo gimnazijos pozicija neskubėti, išsiaiškinti savo vietą būsimajame Klaipėdos mokyklų tinkle nėra išmintinga?

Nori sužlugdyti gimnaziją?

Ankstesniuose “Klaipėdos” rašiniuose buvo akcentuojama Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivių tėvų pozicija. Tačiau ir pedagogai yra prieš skubotą gimnazijos pertvarką.

“Klaipėda” turi jų pasirašytą laišką, adresuotą miesto valdžiai.

Jame primenama, kad Švietimo skyrius pradėjo keisti gimnazijos struktūrą - nebeleidžia formuoti penktųjų klasių, nors norinčiųjų mokytis yra daug. “Kol neįsigaliojo naujos redakcijos Švietimo įstatymas ir kol neaiškus miesto mokyklų tinklas, gimnazijos išgryninimas, manome, prilygsta jos žlugdymui”, - teigiama pedagogų laiške.

Kovų dėl išlikimo parako kvapas tvyro ne vien Klaipėdoje. Šalies pedagogų savaitraštyje “Dialogas” rašoma: ”Švietimo ir mokslo ministerija bei savivaldybės, naudodamos pačius galingiausius pabūklus, stengiasi sugriauti mokymo įstaigas, o mokiniai, mokytojai ir mokyklų bendruomenės karštligiškai kasasi apkasus, bando apsiginti nuo puolančio priešo. Deja, jėgos nelygios”.

Išvien - prieš bendruomenę

Iš tiesų, jėgos bus nelygios, jei Klaipėdos politikai prieš klaipėdiečius eis išvien su vietos bei sostinės klerkų klanu.

Vartant oficialius dokumentus, susidaro įspūdis, kad valdiški sprendimai ir interesai gražiai dera su šeimyniškais ryšiais.

Vienas pavyzdys, susijęs su Mokyklų tobulinimo programa, kurios vienas komponentų - daugeliui klaipėdiečių dar mistinis bandomasis projektas.

Labai artimas Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos L.Numgaudienės šeimos žmogus - Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis pernai rudenį savo potvarkiu patvirtino mokymus organizuosiantį Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centrą. Jo vadovas - dabartinis Klaipėdos savivaldybės tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Alfonsas Zvėrka. Šiame centre taip pat triūsia Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus žmona.

Atsitiktinumas ar dėsningumas, kad ministerija, Klaipėdos merija, savivaldybės Švietimo skyrius bei savivaldybės tarybos Švietimo komitetas unisonu šaukia “Ne!” Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenės norui neskubėti?