„Įprastai Rusijos žiniasklaidoje Lietuva minima apie 300–400 kartų per parą. Per pastarąją parą šis skaičius išaugo iki beveik 500 publikacijų. Nors augimas nėra drastiškas, jis aiškiai siejamas su incidentu, kurio metu dingo JAV kariai“, – Eltai teigė, „Mediaskopo“ Duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.
Kita vertus, atlikta analizė indikuoja ir ganėtinai neįprastą reiškinį. Tradiciškai Rusijos propagandos ruporai surasdavo galimybes net smulkmeniškiausias Lietuvos vidaus politikos situacijas išnaudoti toliau konstruojant Kremliaus režimo naratyvą. Šalies nacionalinio saugumo pamatą sudaranti euroatlantinė narystė bei Lietuvos ryšiai su JAV – ilgą laiką buvo informacinio karo objektas. Tačiau antradieni paskelbta informacija apie Pabradės poligone dingusius keturis amerikiečių karius bent jau kol kas interpretuojama neįprastai.
„Svarbu pažymėti, kad Rusijos žiniasklaida laikosi santūrios pozicijos – ji daugiausia cituoja Lietuvos naujienų šaltinius ir vengia spekuliacijų. Panašu, kad bent šiuo metu Rusijos naratyvas yra neeskaluoti šio įvykio, tikėtina, dėl to, kad situacija tiesiogiai susijusi su JAV, su kuria Maskva šiuo metu nesiekia tiesioginio konflikto informacinėje erdvėje. Įprastai Rusijos žiniasklaida mėgsta pašiepti, sumenkinti įvykius ar sprendimus Lietuvoje, tačiau šiuo metu Rusijos pozicija nėra tipinė“, – aiškino V. Kairienė.
Rusijos žiniasklaida laikosi santūrios pozicijos – ji daugiausia cituoja Lietuvos naujienų šaltinius ir vengia spekuliacijų.
Šiuo atžvilgiu incidentas nesukėlė tokios informacinės bangos, kokia Rusijos medijose buvo paleista Lietuvai, Latvijai ir Estijai vasarį atsijungus nuo rusiškos elektros sistemos.
„Lyginant su kitais rezonansiniais įvykiais, pavyzdžiui, Lietuvos atsijungimu nuo BRELL energetikos tinklo, dabartinis informacinis aktyvumas yra santykinai mažesnis. Tąsyk Rusijos žiniasklaida publikavo keliskart daugiau medžiagos, o pagrindinis naratyvas buvo orientuotas į „energetinį susinaikinimą“ ir Lietuvos priklausomybę nuo Vakarų. Šiuo metu energetika vis dar išlieka pagrindiniu dezinformacijos taikiniu, o JAV karių dingimas – kol kas antraeilė tema“, – sakė V. Kairienė.
Dezinformacijos potencialas išlieka
Kita vertus, tęsė ji, nepaisant fakto, kad Rusijos žiniasklaida kol kas gana santūri dėl Pabradės poligone įvykusios nelaimės, potencialas augti dezinformacijos apimtims – išlieka. Pavyzdžiui, pažymi „Mediaskopo“ Duomenų sprendimų ir analizės vadovė, socialiniuose tinkluose jau dabar plinta įvairūs sąmokslo teorijų scenarijai.
„Vienas iš jų – teiginys, kad JAV kariai iš tikrųjų žuvo Ukrainoje, o jų kūnai buvo perkelti į Lietuvą, provokuojant konfliktą su Baltarusija. Šios versijos kol kas neturi jokio atgarsio didžiuosiuose informacijos kanaluose, tačiau situacijos eskalacijos atveju jos gali būti „aktyvuojamos“ kaip alternatyvūs paaiškinimai“, – teigė V. Kairienė
Daugiausiai dėmesio skyrė JAV žiniasklaida: Lietuvoje dominavo atsargesnė komunikacija
Lietuvos rezonansą sukėlusi nelaimė Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje intensyviai aptarta ir tarptautinėje erdvėje. Daugiausiai dėmesio skyrė ir apie įvykį rašė JAV žiniasklaida. „Mediaskopo“ atlikta analizėje apie dingusius keturis amerikiečių karius užfiksuota 1,87 tūkst. publikacijų. Savo ruožtu Lietuvoje tokių publikacijų – 492.
Daug dėmesio įvykiui skirta Vokietijoje – būtent šios valstybės karių brigada bus dislokuota Lietuvoje. „Mediaskopas“ aptiko 248 publikacijas vokiečių spaudoje. Gana plačiai incidentas nušviestas Graikijoje (131 publikacijos), Bulgarijoje (122 publikacijos), Rumunijoje (117 publikacijos), Turkijoje (103 publikacijos) ir Didžiojoje Britanijoje (102 publikacijos) žiniasklaidos priemonės.
Incidentas įgavo gana platų tarptautinį rezonansą, ypač NATO valstybėse.
„Taigi, incidentas įgavo gana platų tarptautinį rezonansą, ypač NATO valstybėse“, – teigė V. Kairienė.
Be to, duomenų sprendimų ir analizės vadovė pažymėjo, kad Lietuvoje ir kitose NATO valstybėse esama tam tikrų skirtumų viešai kalbant apie įvykį Pabradės poligone. Lietuvoje, ypač valstybės institucijos, laikosi atsargios komunikacijos linijos ir oficialiai teigia, jog karių paieška vis dar vykdoma.
„Tačiau tarptautinėje žiniasklaidoje, iki kol buvo paneigta, dominavo NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pareiškimas apie karių žūtį. Nors NATO šį komentarą vėliau atsiėmė, jis jau spėjo suformuoti informacinį foną, kuriame įvykis vertinamas kaip tragiškas incidentas“, – sakė V. Kairienė.
ELTA primena, kad antradienį, 16.45 val., buvo gautas pranešimas apie pratybų metu dingusius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karius ir vikšrinę transporto priemonę Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje.
Trečiadienį kariuomenė teigė, jog galima įvykio vieta nustatyta ir vyksta paieškos bei gelbėjimo operacija. Jai vadovauja kariuomenė, papildomai pasitelkti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir kitų institucijų pajėgumai. Aktyvuoti Karinių oro pajėgų bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparniai.
Trečiadienio popietę JAV kariuomenė patvirtino, jog rasta pelkėje panirusi vikšrinė mašina M88 „Hercules“.
JAV ambasada skelbia, kad dingusieji yra iš 1-osios brigados, 3-osios pėstininkų divizijos.
Lietuvos pareigūnai tikina, kad kol kas tikrinamos visos versijos dėl karių likimo – jų kūnai nėra rasti.
Trečiadienį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino keturių JAV karių žūtį Lietuvoje, tačiau netrukus jo atstovė šią informaciją patikslino, tikindama, jog Aljanso vadovas kalbėjo apie „pasirodžiusius naujienų pranešimus“, tačiau mirčių – nepatvirtino.
Naujausi komentarai