Lietuvai trūksta ambicingesnio planavimo įgyvendinant jaunimo politiką socialinės apsaugos ir darbo srityje, be to, nevertinamas finansuojamų projektų poveikis jaunimui, skelbia auditą atlikusi Valstybės kontrolė.

 „Įvertinus jaunimo politikos formavimą ir jaunimo politikai socialinės apsaugos ir darbo srityje 2015 metais panaudotus 1,9 mln. eurų, nustatyta, kad, finansuojant kai kuriuos projektus, nėra vertinamas kokybinis jų poveikis jaunimui, trūksta projektų vykdymo kontrolės, dubliuojamos priemonės. Pasigendama ir politiką įgyvendinančių įstaigų veiklos efektyvumo“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.

Auditoriai įžvelgia ir sisteminių visos jaunimo politikos formavimo trūkumų. Šiemet 83 proc. lėšų skiriama jaunimo nedarbo problemoms spręsti, jos nukreipiamos nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui, nors šis sudaro tik 6,3 proc. visos jaunimo grupės. Kitų aktualių klausimų sprendimui dėmesio ir išteklių lieka mažiau.

Sunkumų identifikuojant ir sprendžiant jaunimo problemas, pasak valstybės auditorių, kelia ir tai, kad jaunimo amžius įvairiuose teisės aktuose ir priemonėse Lietuvoje yra suprantamas ir apibrėžiamas skirtingai: jaunimu skirtingais atvejais laikomi asmenys nuo 14–19 metų iki 23–34 metų.

Jaunimas Lietuvoje pernai sudarė beveik penktadalį visų šalies gyventojų. Tais metais iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. gyventojų, iš kurių jaunimas sudarė net pusę. Akcentuojama, kad jaunimas – vienas svarbiausių ateities stabilumo veiksnių, tačiau, remiantis Europos Komisijos duomenimis, nacionalinio biudžeto lėšų dalis, tenkanti jaunimui Lietuvoje, yra viena mažiausių Europos Sąjungoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015 metais jaunimo politikai skyrė 18 mln. eurų. Valstybės biudžeto dalis, tekusi jaunimui dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, sudarė tik 7,3 euro vienam asmeniui (pernai planuotas pasiekti rodiklis – 24,62 euro).

Atsižvelgdama į audito metu nustatytas problemas, aukščiausioji audito institucija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė rekomendacijų: užtikrinti didesnę biudžeto lėšomis finansuojamų jaunimo projektų pridėtinę vertę, stiprinti jų kontrolę, identifikuoti visų jaunimo grupių problemas, formuojant jaunimo politiką siekti kokybinio arba kokybiškai reikšmingo rezultato ir kita.