Be to, pabrėžia organizacijos „Gelbėkite vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė ir Sveikatos mokslų universiteto profesorė Meilė Minkauskienė, mes per mažai dėmesio skiriame seksualiniam vaikų išnaudojimui bei rizikingoms šeimoms.

Mini ir seksualinio išnaudojimo problemą

Tarptautinė organizacija „Gelbėkite vaikus“ dar 2017 m. atliko tyrimą, kuriame tirtos 172 šalys, LRT RADIJUI sako organizacijos „Gelbėkite vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Kaip aiškina ji, tikslas buvo ištirti, kokioje šalyje geriausia būti vaiku: „Tyrimo veiksniai buvo vaikų iki penkerių metų mirtingumas, visavertė mityba, galimybė lankyti mokyklą ir, kas šiuo atveju mums labai svarbu, – paauglių santuokų ir gimdymų statistika. Pagal šį tyrimą Lietuva užima 24 vietą.“

Tačiau, anot pašnekovės, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuva išsiskiria būtent ankstyvais nėštumais. „Paaiškėjo, kad daugiau nei dešimt nepilnamečių (15–19 metų) iš 1000 laukiasi ar jau yra susilaukusios vaikelio. Tai tikrai dideli skaičiai. Vieno atsakymo, kodėl taip yra, neturiu. Bet, važinėdama po Lietuvą, matau, kad nepaprastai trūksta informacijos ir švietimo. Vaikai apie nėštumą, apsisaugojimą ir pan. turi sužinoti ne tik internete, bet iš suaugusiųjų“, – tvirtina R. Dičpetrienė.

Kaip sako R. Dičpetrienė, reikia paminėti ir seksualinį vaikų išnaudojimą: „Lietuvoje ši tema tabu. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vienas iš penkių vaikų pasaulyje yra seksualiai išnaudojamas. Lietuvoje apie tai labai mažai kalbame ir manau, kad tai taip pat turi įtakos nepilnamečių nėštumui.“

Vaikai apie nėštumą, apsisaugojimą ir pan. turi sužinoti ne tik internete, bet iš suaugusiųjų.

Didesnį nerimą kelia socialinis aspektas

Paklausta, ar normalu, kai pagimdo 12-metė, Meilė Minkauskienė patvirtina, kad tai nėra normalu nei medicininiu, nei socialiniu atžvilgiu. „Tokia yra mūsų, akušerių ginekologų, pozicija. Nepilnametės nėščiosios daug dažniau gimdo neišnešiotus vaikučius, nėštumo metu serga įvairiomis infekcinėmis komplikacijomis, turi lytiniu keliu plintančių infekcijų, šlapimo takų infekcijų, preeklampsijų“, – aiškina pašnekovė.

Pasak M. Minkauskienės, dar didesnį nerimą kelia paauglių nėštumo socialinis aspektas: „Tai, kad paauglė laukiasi ir pagimdo, lemia tai, kad ji pasmerkia savo gyvenimą palikdama mokyklą, dažnai būna bedarbė, neturi partnerio palaikymo ir t. t. Tokie dalykai žlugdo ir augančio vaikelio gyvenimą. Todėl, kalbėdami apie paauglių nėštumus, turime galvoti ir apie tai, kad tai socialinė problema.“

M. Minkauskienė aiškina, kad paauglės pastoja ne tik dėl to, kad joms trūksta lytinio švietimo ar žinių apie kontracepciją. „Dažnai tokios paauglės yra iš rizikingų šeimų, kur geriama, vartojami narkotikai ir t. t. Tokiu atveju mergaitė pasimeta gyvenimo kelyje, o čia dar ir nelauktas neplanuotas nėštumas. Lytinio švietimo programa labai svarbi ir gera, bet tai ir visos visuomenės problema. Kalbant apie dinamiką, Lietuvoje paauglių nėštumų vis dar gerokai daugiau nei Švedijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Net Lenkijoje – du kartus mažesnis paauglių gimdymų skaičius“, – sako specialistė.

Programa neveikia

Nors švietimas nepaprastai svarbu, M. Minkauskienei pritaria R. Dičpetrienė, reikia nepamiršti, kad Lietuvoje yra penkeri kūdikių globos namai, kuriuose auga daugiau nei 3 tūkst. kūdikių, o tarp jų – be abejo, ir nepilnamečių pagimdyti vaikučiai.

„Taip prasideda grandininė reakcija – situacija kartojasi. Čia užaugę vaikai savo vaikus taip pat gali palikti globos namuose. Be to, būtina pagalba besilaukiančiai mamai, nes dažniausiai jos yra ne palaikomos, o smerkiamos“, – pabrėžia R. Dičpetrienė.

Kad paaugliams trūksta žinių, pagalbos ir priežiūros, M. Minkauskienės žodžiais, patvirtina įvairūs pavyzdžiai: „Prisiminiau praėjusio mėnesio 18-metę pacientę gimdyvę. Ji gimdė jau trečią savo vaikelį. Ir dar, beje, jau turėjo du persileidimus. Taigi vėlyvoje paauglystėje ji gyveno taip, kad pastodavo, persileisdavo, pastodavo, gimdydavo. Į tai žiūrime su dideliu liūdesiu ir baime.“

Biologijos mokytojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Romas Darafėjus pabrėžia, kad, nors lytinio ugdymo programa parengta puikiai, iš tikrųjų ji neveikia: „Kartoju ir kartosiu, kad negalima taip į kitus dalykus integruoti tokios svarbios ir plačios programos – įmesti šiaip sau kaip niekur nieko. Rezultatą mes matome – vaikai gimdo vaikus.“

Pasak R. Darafėjaus, įgyvendinimo mechanizmo nėra, be to, turi būti už programos vykdymą atsakingi asmenys, turi būti parengta bendruomenė, mokytojai, su vaikais dirbama nuo pradinių iki 12 klasės.

„Tokio dalyko negali dėstyti neišmanantis žmogus, nes paaugliui ne tik nebus naudos, bet ir galima jį sužaloti – juk paaugliai daug ką priima visai kitaip. O jei dar dėstančio žmogaus asmeniniai įsitikinimai nesutampa su programos teiginiais... Be to, specialistai privalo išmanyti tiek psichologinius, tiek fiziologinius dalykus“, – teigia R. Darafėjus.