Lietuvos gyventojai mano, kad diskriminacija tautybės, religijos, neįgalumo ar seksualinės orientacijos pagrindu šalyje mažai paplitusi. Tai rodo naujas tyrimas.

Mažiausias rodiklis ES

Nauja Eurobarometro apklausa atskleidė, kad lietuviai, palyginti su kai kurių Vakarų Europos valstybių gyventojais, gimtojoje šalyje mato nedaug įvairaus nepakantumo apraiškų.

Šios apklausos duomenimis, 65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad diskriminacija tautybės pagrindu šalyje reta, 11 proc. teigė, kad ji neegzistuoja. 15 proc. respondentų minėjo, jog diskriminacija tautybės pagrindu yra paplitusi. Tai pats mažiausias rodiklis šiuo klausimu visoje ES.

Latvijoje manančių, kad diskriminacija dėl tautybės paplitusi, yra 19 proc., kad reta – 56 proc., neegzistuojanti – 16 proc. Estijos respondentų atsakymai pasiskirstė taip: 29 proc. teigė, jog diskriminacija paplitusi, 57 proc. – jog reta, 9 proc. – kad ji neegzistuoja.

Daugiausia diskriminacijos dėl tautybės savo šalyje sakė matantys apklausti Švedijos, Prancūzijos, Graikijos, Vengrijos, Suomijos ir Nyderlandų gyventojai.

Lytinė orientacija nekliūva?

Pasiteiravus Lietuvos gyventojų nuomonės apie diskriminaciją dėl neįgalumo, 33 proc. sakė, kad ji labai paplitusi. ES vidurkis šiuo aspektu siekia 40 proc. 52 proc. lietuvių sakė, kad neįgaliųjų diskriminacija – retas reiškinys, 8 proc. teigė, jog ji neegzistuoja.

Latvijoje ir Estijoje apklaustieji atsakė taip: 37 proc. ir 39 proc. – jog diskriminacija šiuo atžvilgiu paplitusi, 44 proc. ir 50 proc. – kad ji reta, 11 proc. ir 6 proc. – kad ji neegzistuoja.

Klausiami dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu 28 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad tai paplitęs reiškinys. ES vidurkis – 50 proc. Tačiau pusė (50 proc.) respondentų teigė, jog tokia diskriminacija reta, 10 proc. – kad ji neegzistuoja.

Latvijoje diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos įžvelgė 18 proc. šios šalies gyventojų, 50 proc. manė, kad tai retas, 18 proc. – kad neegzistuojantis reiškinys. Estijos respondentų atsakymai pasiskirstė taip: 26 proc. teigė, kad gėjų ir lesbiečių diskriminacija paplitusi, 53 proc. – kad reta, 10 proc. – kad jos nėra.

Daugiausia diskriminacijos šiuo atžvilgiu savo šalyse įžvelgė Italijos, Graikijos, Kipro, Portugalijos ir Prancūzijos gyventojai.

Religijos laisvė įtvirtinta

Lietuviai buvo tarp tų europiečių, kurie savo šalyje mato mažai diskriminacijos religijos pagrindu. 9 proc. sakė, jog diskriminacija šiuo pagrindu labai paplitusi, 66 proc. – kad ji reta, 17 proc. teigė, kad ji neegzistuoja. Apklausos duomenimis, vidutiniškai 33 proc. europiečių mano, kad tai plačiai paplitęs reiškinys.

Latvijoje ir Estijoje atsakymai dėl diskriminacijos religiniu pagrindu pasiskirstė taip: 7 proc. ir 14 proc. respondentų teigė, kad diskriminacija paplitusi, 56 proc. ir 68 proc. minėjo, kad ji reta, 28 proc. ir 12 proc. sakė, jog ji neegzistuoja.

Didžiausią religinės diskriminacijos paplitimą savo šalyse įžvelgė Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Nyderlandų, Danijos ir Italijos gyventojai.

Artimiausias ES vidurkiui Lietuvos respondentų vertinimas buvo atsakant į klausimą apie 55 ir daugiau metų sulaukusių asmenų diskriminaciją. 31 proc. apklaustųjų teigė, kad diskriminacija šių žmonių atžvilgiu yra paplitusi, ES vidurkis – 32 proc. Daugiau nei pusė (52 proc.) atsakiusių lietuvių teigė, kad tai retas, 12 proc. – kad neegzistuojantis reiškinys.

Latvijoje paplitusią vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją įžvelgė 29 proc., Estijoje – 27 proc. respondentų.

Remiantis apklausa, labiausiai tokio tipo diskriminacija paplitusi Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

Diskriminaciją dėl lyties kaip paplitusį reiškinį įvardijo po 14 proc. respondentų Lietuvoje ir Estijoje, 11 proc. – Latvijoje.

Daugiausia respondentų, diskriminaciją dėl lyties laikančių paplitusia, buvo Italijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje.

Apklausa atlikta birželio 2–17 d. 27 ES šalyse apklausta 26,6 tūkst. sulaukusių 15 metų ir vyresnių žmonių.