Chirurgas pasakojo, kad laikas Ukrainoje nebuvo lengvas. Ne tik sunkiai dirbo, bet ir teko patirti situacijų, kai jautė pavojų savo gyvybei. 

„Buvo tokių situacijų, kai jaučiau baimę. Kai pagalvojau, kad galiu žūti, nes teko matyti netoliese vykstančias dronų atakas. Vis tik supranti, kad taikinys nesi tu, nebent, tai gali būti atsitiktinis dalykas. Juokaudavome, kad tai – kaip loterija: kas laimės milijoną? Yra ir kažkokių tarptautinių įsipareigojimų, kad negalima atakuoti medicinos atstovų. Supranti, kad svarbiausi taikiniai yra kariniai objektai ir tikiesi, kad viskas bus gerai“, – apie žiaurią realybę kalbėjo medikas. 

N. Samuolio teigimu, atvykę medikai buvo supažindinti ir su taisyklėmis, kaip reikia gyventi karo sąlygomis. 

„Šita kelionė buvo skirta ir pamatyti karinę aplinką. Buvome instruktuoti, kaip elgtis, kad reikia turėti savo išlikimo kuprinę šalia, neišsimėtyti daiktų viešbutyje. Būdavo, jog trečią valandą nakties išgirsdavai sprogimų garsus. Šoki iš lovos, širdis daužosi, mėgini susiorientuoti, ką dabar daryti. Prieš einant miegoti turi būti jau pasiruošęs. Turi suprasti, kad gali reikėti keltis antrą ar trečią nakties ir eiti į slėptuvę“, – prisiminė vyras. 

Pasak chirurgo, dažniausiai žmonės karą įsivaizduoja tokį, kaip knygose ar filmuose. Tačiau realybė visai kitokia – šiuolaikinis karas skiriasi. 

„Dabar šautinių žaizdų nėra, nebent skeveldros patenka į kūną. Pagrindiniai sužalojimai – nuo dronų. Šiuolaikinis karas visai kitoks, todėl ir sužeidimai skiriasi. Daugiau galūnių sužeidimų ar nudegimų, kilus gaisrams“, – pasakojo N. Samuolis. 

Mediko teigimu, Ukrainos kariai susiduria su itin opia problema. Netinkamai susitvarkę sužeidimus, kariai savo būklei dar labiau pablogina situaciją. 

„Prieš metus gydytojai per naktį padarydavo po devynias ar dešimt operacijų, stabilizuojančių ligonį. Dabar jų būna viena, dvi arba trys. Medikų darbo krūviai yra sumažėję, bet ne dėl to, kad karo metu žmonės nesusižeidžia. Dėl to, kad ligoninių nepasiekia kariai ir tai yra labai didelė problema. Viena iš problemų – netinkamai sutvarkyti sužeidimai. Kariai yra išmokyti dėtis turniketus ir taip stabdyti kraujavimą. Dažniausiai viskas vyksta naktį, patiriamas didžiulis stresas. 

Turime suprasti, jeigu užpultų Lietuvą, tai viską turėtų atlaikyti civilinė medicina. Mes nesame išmokyti, kaip dirbti karinėmis sąlygomis.

Blogiausia, kad jie nėra apmokyti, kaip tinkamai juos užsidėti. Juos reikia naudoti tik tuo atveju, jeigu yra arterinis kraujavimas. Kitais atvejais reikia naudoti spaudžiamuosius tvarsčius, o jie užsideda turniketą ir sėdi dvi ar tris paras. Tuomet grįžta su gangrena. Užtenka pora valandų palaikyti turniketą ir jau prasideda pokyčiai, o po keturių valandų – pokyčiai negrįžtami. Viso to kariai neįvertina, nes neturi medicininių žinių, stresas irgi nepadeda. Medikai skaičiuoja, kad amputuojama net 50–80 proc. karių galūnių“, – apie skaudžias pasekmes pasakojo chirurgas. 

N. Samuolis pabrėžia, kad priešingai nei Ukrainoje, Lietuvoje mes neturime karo medicinos. Specialisto teigimu, tokia sistema padeda veiksmingiau gydyti nukentėjusius karius. 

„Lietuvoje yra vien tik civilinė medicina, karo medicinos tarnyba yra labai maža. Vos užtenka karo medikų šauktiniams apžiūrėti. Ukrainoje jau seniai veikia atskira karo medicinos sistema. Yra net karo ligoninės. Daugelyje miestų yra ruošiami karo medikai ir slaugytojai. Jie turi tam tikrus įsipareigojimus: algos būną didesnės, anksčiau išeina į pensiją, gali būti bet kur mobilizuojami“, – teigė vyras. 

Chirurgo teigimu, Lietuvoje sukurti karo medicinos sistemą – jau per vėlu. Tačiau ruošti ir šviesti medicinos sistemą juodai dienai – būtina. 

„Turime suprasti, jeigu užpultų Lietuvą, tai viską turėtų atlaikyti civilinė medicina. Mes nesame išmokyti, kaip dirbti karinėmis sąlygomis. Sveikatos sistema yra lygu gynybos sistemai. Jeigu mes neišgydysime karių arba nesuteiksime jiems tinkamos pagalbos – jų neteksime. Medikai yra gynybos dalis. 

Lietuvoje jau niekas nebekurs naujos karo medicinos sistemos, tai labai dideli pinigai.

Tačiau investuoti į ligonines, jų pasiruošimą karui – būtina. Tokių sužeidimų paprastame gyvenime nėra. Dėl traumos atlikti amputaciją – labai retas atvejis įprastoje medicinoje. Nėra įprasta dėti ir išorinius fiksacijos aparatus trauminiams pacientams, tokiems pacientams iškart darome operacijas. Karo metu traumos visai kitokios. Taip, jų gydymas panašus, remiasi tais pačiais principais, bet karo aplinka apsunkina ligonių gydymą“, – savo įžvalgomis dalinosi N. Samuolis. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: