Istorija kartojasi – šįkart dronas nukrito Utenos rajone. Eilinį kartą apie incidentą tarnyboms pranešė patys gyventojai.
„Gyventojas, pjovęs žolę, pastebėjo nuolaužas ir sveikas į policijos pareigūnus“, – Utenos apskrities policijos viršininko pavaduotojas Mindaugas Puskunigis.
Drono dalis ūkininkas aptiko sekmadienio vakarą Samanės kaime. Nuo Utenos ši vieta nutolusi apie 12 kilometrų, nuo Baltarusijos sienos – maždaug 80 kilometrų.
„Dėl sutemų darbai nebuvo vykdomi, jie pradėti tik ryte“, – aiškino M. Puskunigis.
Toje vietoje gyvenamąją vietą deklaruoja vos keturi žmonės.
„Ačiū Dievui, kad nukrito į pievą, o ne prie žmonių“, – sakė vietos gyventoja.
Tačiau drono dalys nuo artimiausios sodybos mėtėsi maždaug 300 metrų spinduliu.
„Matomos nuolaužos, o dalis jų yra įsmigusios į žemę“, – teigė M. Puskunigis.
Kelių sodybų gyventojai laikinai išprašyti iš namų. ARO pareigūnai vėliau aptiko sprogmenų. Nuspręsta juos neutralizuoti vietoje, nes pervežti būtų pavojinga.
„Keistoka, kad taip toli nuo sienos atskridusio drono niekas anksčiau neužfiksavo“, – stebėjosi gyventojas.
Manoma, kad tai yra paklydęs ukrainietiškas dronas.
„Patys ukrainiečiai kalba, kad tokių nuklydimų būna net į Artimuosius Rytus ar Afrikos regionus dėl vadinamųjų spoofingo atakų. Tai tikrai unikalus fenomenas“, – aiškino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Kad ankstų sekmadienio rytą į Lietuvos teritoriją įskrido kažkoks objektas, buvo užfiksavę pasieniečiai. Informacija perduota Karinėms oro pajėgoms.
„Koks tai buvo objektas, pasieniečiai nustatė. Suveikė visas algoritmas, tačiau matome, kad jį reikia tobulinti“, – pripažino apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ar nukritęs objektas yra tas pats, kurį fiksavo pasieniečiai, kol kas neaišku.
„Vakare buvo gauti du pranešimai ir dar vienas ryte, kad žmonės tarp ketvirtos ir penktos valandos girdėjo galimą droną“, – teigė M. Puskunigis.
Gyventojai pasakojo girdėję aštrų garsą.
„Praskrido labai aštrus garsas, panašus į motociklą ar motorolerį“, – sakė gyventoja.
Kai ukrainietiški dronai buvo įskridę į Latviją, gyventojai gavo perspėjimo žinutes apie galimą pavojų.
„Svarbiausia – neliesti nuolaužų, nes jos gali kelti dar didesnį pavojų, jei sprogmenys nesuveikė“, – įspėjo V. Vitkauskas.
Tuo metu Lietuvoje apie droną su sprogmenimis netoli namų žmonės sužinojo tik iš žiniasklaidos.
„Apie droną sužinojau tik vakare, kai paskambino žurnalistai“, – teigė gyventoja.
Utenos meras prasitarė, kad net pirmadienio rytą dar nebuvo oficialios informacijos. Vėliau bendrauti su žiniasklaida atsisakė.
„Išankstinio perspėjimo sistema, panašu, neveikia tinkamai“, – pareiškė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Po incidento prezidentas išsikvietė krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną dėl nesuveikusios gyventojų perspėjimo sistemos.
Tačiau pats prezidentas puikiai žino, kad nei kariuomenė, nei pasieniečiai šiuo metu neturi pakankamai priemonių fiksuoti žemai skrendančius dronus.
„Visuomenė turėtų būti informuojama. Nebūtina jos gąsdinti oro pavojaus signalais, bet informacija turi būti pateikiama“, – sakė D. Matulionis.
Tačiau kaip perspėti gyventojus, jei iki galo neaišku, kada pavojus yra realus?
„Sistema turi veikti taip, kad neišbalansuotų visuomenės reakcijos“, – aiškino R. Kaunas.
„Perspėjimo sistemos veiktų tik tada, jei matytume atskrendantį droną“, – pripažino buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Prieš pusantro mėnesio paklydęs ukrainietiškas dronas nukrito ir ant Lavyso ežero Varėnos rajone. Manoma, kad jis buvo skirtas atakai prieš Rusiją, bet buvo suklaidintas elektroninėmis priemonėmis.
Pernai sumaištį sukėlė ir du į Lietuvą įskridę rusiški dronai „Gerbera“. Vienas jų buvo su sprogmenimis. Tąkart tarnybos drono ieškojo penkias paras, nors jis buvo nukritęs Gaižiūnų poligone.
Po kiekvieno tokio incidento kartojasi tos pačios kalbos.
„Įsigijimų tempas mūsų netenkina“, – pripažino D. Matulionis.
„Sudaryta darbo grupė antidroniniams sprendimams vystyti“, – teigė R. Kaunas.
Buvę ministrai dabar ragina valdžią paskubėti ir dronų aptikimo sistemos kurti Lietuvoje.
„Patarčiau kuo greičiau suburti mūsų technologijų bendruomenę. Turime pasaulinio lygio lyderių, pasiekusių milijardinės vertės rezultatus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tačiau kol kas dangus virš Lietuvos, anot kritikų, tebėra kiauras.
Latvijoje po panašių incidentų griuvo Vyriausybė – atsistatydino krašto apsaugos ministras, vėliau ir premjerė.
„Latvijos pavyzdys rodo, kad tokie incidentai gali paveikti ir vidaus politinę padėtį“, – sakė L. Kasčiūnas.
R. Kaunas žada, kad po kelių mėnesių situacija pagerės.
„Yra aiškus planas, kur ir kada radarai bus sujungti į bendrą sistemą. Tuomet mūsų detekcijos galimybės bus stipresnės nei dabar“, – tikino R. Kaunas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vis dėlto net ir tai neužtikrins visiškos apsaugos palei visą Baltarusijos sieną.
„Reikia suprasti, kad šimtaprocentinio padengimo nėra niekur pasaulyje“, – pripažino R. Kaunas.
Rusija kaltina Baltijos šalis neva leidžiant Ukrainai naudoti jų teritoriją atakoms.
„Mes labai aiškiai ištransliavome, kad Lietuva niekada nesuteikė savo oro erdvės ar teritorijos jokiems kariniams veiksmams prieš kitą valstybę“, – pabrėžė R. Kaunas.
Anot prezidentūros, nėra duomenų, kad Lietuvos teritorija būtų naudojama be šalies žinių ar sutikimo.
„Nieko negalima atmesti, bet nereikėtų spekuliuoti. Tokių nukrypimų buvo ir bus“, – teigė D. Matulionis.
Dėl į Lietuvą įskrendančių dronų šią savaitę posėdžiaus Nacionalinio saugumo komisija, o kitą savaitę šaukiama Valstybės gynimo taryba.
Naujausi komentarai