EK pirmininkės metinis pranešimas: kokios idėjos svarbios ir Lietuvai? | Diena.lt

EK PIRMININKĖS METINIS PRANEŠIMAS: KOKIOS IDĖJOS SVARBIOS IR LIETUVAI?

Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) metiniame pranešime Lietuvai buvo svarbus dėmesys apribojimų, įvestų kovojant su pandemija, atsisakymui, sako BNS kalbintas politikos ekspertas.

„Lietuvai svarbūs esminiai, tokie Europos Sąjungos pamatus sudarantys dalykai kaip vieninga rinka, administracinės naštos mažinimas, tų apribojimų, kurie buvo įvesti pandemijos pradžioje, pašalinimas, nes tai dar nėra iki galo įgyvendintas procesas, sklandaus Šengeno erdvės veikimo atstatymas“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Lietuva labai smarkiai ekonominiais ryšiais susieta su likusia Europos Sąjunga, su vieninga rinka“, – pabrėžė jis.

Pasak politologo, svarbu nepamiršti, kad būtent bendros rinkos principai ES yra viena iš didžiausių Bendrijos naudų daugumai narių, įskaitant ir Lietuvą.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kitos sritys, kurioms kalboje skirta daug dėmesio, tokios kaip Žaliasis kursas, skaitmenizacija, bendrieji finansai, yra derinami su valstybėmis narėmis ir čia Europos Komisijos įtaka mažesnė, todėl nėra užtikrintumo dėl to, kada ir kaip šie siūlymai bus įgyvendinti.

Pasak jo, U. von der Leyen pastebėjo tuos pačius pandemijos sukeltus trikdžius, kuriuos pajuto ir Lietuva, kai uždarius sienas sunkumų kilo šalies verslui ir grįžti norėjusiems gyventojams.

Lietuvai svarbus ir EK vadovės išreikštas palaikymas Baltarusijos žmonėms bei kritika manantiems, jog reikėtų suartėti su Rusija.

„Lietuvai svarbu ir tai, kas vyksta šalia, mūsų regione, ir šiuo požiūriu, žinoma, geopolitiniai reikalai, į kuriuos taip pat buvo sureaguota šiame pranešime, Lietuvai neabejotinai aktualūs, tik dėl situacijos Baltarusijoje, pavyzdžiui, mažai kas naujo buvo pasakyta, iš esmės pakartota tai, ką įvairių atstovų lūpomis Europos komisija jau iki dabar buvo sakiusi“, – pastebėjo jis.

Dėmesys COVID-19

Eksperto vertinimu, šis neįprastai ilgas pranešimas turėjo dvi kryptis: buvo reaguojama į aktualijas, pirmiausia, į koronaviruso pandemiją ir jos pasekmes, tarptautinės politikos iššūkius, tokius kaip Baltarusijos ir Rusijos elgesys su opozicija, įtampa tarp Turkijos ir Graikijos. Iš kitos pusės, buvo kalbama apie prioritetus, suformuotus šios Europos Komisijos programoje.

„Žinoma, dominavo Komisijos siūlymai, svarstymai, apie tai, ką dar ketinama pasiūlyti, bet daugelis tų dalykų priklauso nuo to, ar bus valstybių narių pritarimas ir taip pat, dažnu atveju, ar bus Europos Parlamento pritarimas“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurios nuskambėjusios idėjos, pavyzdžiui, raginimas atsisakyti valstybių narių veto teisės tokiais atvejais, kaip sankcijos ar žmogaus teisių pažeidimai, nėra naujos ir keltos ankstesnės komisijos.

Pasak jo, nauji yra su COVID-19 krize susiję siūlymai, tokie kaip „Europos Sveikatos sąjungos“ kūrimas.

„Siūlymai dėl tvarkymosi su COVID-19 krizės pasekmėmis yra iš dalies nauji tiek, kiek tai susiję su vadinama Sveikatos sąjunga, tomis priemonėmis, kurios galėtų būti vykdomos ES lygiu, veikiant bendrai ir, atsižvelgiant į tai, kad tokio tipo krizės kerta sienas ir dažnai labai lengvai keliauja iš vienos valstybės į kitą, bendras koordinuotas veiksmas yra naudingas visiems“, – sakė jis.

Vis dėlto R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, jog ši sritis taip pat yra valstybių narių kompetencija, todėl jos turės vertinti minėtus pasiūlymus.

Ambicingesni tikslai

Tokie pasiūlymai kaip taršos mažinimas, pasak jo, savaime nėra nauji, tačiau EK pirmininkė iškėlė ambicingesnį tikslą – iki 2030 metų taršą Europoje sumažinti 55 procentais, kai anksčiau kalbėta apie 40 procentų.

„Kalbant apie kitus naujus siūlymus – nemažai jų kyla tiesiogiai iš šios komisijos pasitvirtintos programos. Nauja galbūt yra tik ambicija, tai, ką šiandien pasiūlė pirmininkė kalbėdama apie taršos mažinimą, (...) skirti daugiau nei trečdalį atsigavimo fondui numatytų lėšų šiai sričiai, vadinamajam Žaliajam kursui“, – sakė R. Vilpišauskas.

„Bet visa tai yra nauja ambicijos prasme, bet tai irgi yra iš esmės siūlymai, kuriems dar turi pritarti valstybės narės ir Europos Parlamentas“, – pridūrė jis.

U. von der Leyen kritika dėl LGBT+ asmenų teisių pažeidimų kai kuriose šalyse, pasak R. Vilpišausko, yra atgarsis jau anksčiau vykusių diskusijų dėl ES lėšų glaudesnio susiejimo su teisės viršenybės principu.

Jo teigimu, ar tai padidins įtampą tarp tokių šalių kaip Lenkija ir Vengrija bei ES institucijų priklausys nuo šių šalių reakcijos, tačiau iki šiol jos „elgėsi gana pragmatiškai ir atsargiai“.

„Iki šiol buvo matyti, kad jiems ES finansinė parama yra svarbi ir bendrai vengiama elgtis taip, kad tos šalys būtų dar labiau izoliuotos ES“, – pastebėjo politologas.

Europos Komisijos pirmininkė trečiadienį pažadėjo, kad Europa vadovaus pasauliniams tyrimams dėl vakcinos nuo naujojo koronaviruso ir atstatys savo ekonomiką vadovaudamasi žaliuoju atsigavimo planu.

Europos Parlamente sakydama savo pirmąjį metinį pranešimą ji taip pat perspėjo Didžiąją Britaniją nepažeisti „Brexito“ sutarties, o Turkiją – negrasinti kaimynėms.

Pakartodama pažadą, kad Europos Komisija kovos su rasizmu ir homofobija, ji pasmerkė vadinamąsias zonas be LGBT, kurias paskelbė kai kurie Lenkijos miestai, be to, paragino valstybes labiau pasistengti dėl pabėgėlių.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

to Cha cha cha

Tamsta matyt iš tų, kuriems narystė NATO baisiau už Kirkorovo fonogramą?

Cha cha cha

Lietuva nepriklausoma ir laisva.trumpas anekdotas

Senis

Duokit pasisakyt jaunimui ne komunistam
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS