– Kaip dažnai automobiliams dėl per didelio dūmingumo ar taršos neišduodamas techninės apžiūros dokumentas?
– Kalbant bendrai, tiek apie benzininius, tiek apie dyzelinius automobilius, tokių atvejų yra apie 7 proc. Tačiau šį skaičių būtina vertinti kontekste. Kaip ir ligoninėje, skaičiuojant vidutinę pacientų temperatūrą – viename skyriuje ji gali siekti beveik 40 laipsnių, kitame būti normali. Taip ir čia: rezultatai labai skiriasi priklausomai nuo automobilio markės, amžiaus ir technologinių sprendimų. Jaunesnių, 3–5 metų benzininių automobilių grupėje dėl taršos techninės apžiūros nepraeina apie 1,3 proc. Tuo tarpu senesnių, maždaug 19–20 metų benzininių automobilių grupėje šis rodiklis siekia apie 17 proc. Dyzelinių automobilių situacija panaši – 3–5 metų amžiaus grupėje nepraeina apie 3,3 proc., o vyresnių nei 10 metų automobilių – gerokai daugiau. Skirtumai tarp amžiaus grupių yra labai ryškūs.
– Kur slypi didžiausia problema, kad, pavyzdžiui, tarp senesnių benzininių automobilių beveik kas penktas nepraeina techninės apžiūros?
– Pagrindinė problema ta, kad automobilis yra mechaninis įrenginys, kuris dėvisi. Kuo jis senesnis, tuo daugiau neišvengiamai atsiranda trūkumų, ypač jei automobilis nėra tinkamai prižiūrimas. Tai tiesiogiai atsispindi techninės apžiūros rezultatuose. Kitas svarbus aspektas – skirtingi gamintojai taiko skirtingus technologinius ir inžinerinius sprendimus. Tai taip pat labai aiškiai matyti statistikoje. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ grupės automobiliai po vadinamojo „dieselgate“ skandalo atliko daug korekcijų ir dabartiniuose taršos vertinimuose dažnai patenka tarp geriau vertinamų. Tuo tarpu kai kurių kitų gamintojų, pavyzdžiui, dalies prancūziškų automobilių, rezultatai būna prastesni. Tai rodo, kad renkantis automobilį verta domėtis ne tik kaina ar dizainu, bet ir realiais taršos rodikliais.
– Ar dūmijančių, taršių automobilių Lietuvoje daugėja, turint omenyje, kad automobilių parkas sensta?
– Iš esmės skaičiai išlieka gana stabilūs. Pastaruosius penkerius metus tas rodiklis svyruoja apie tuos pačius 7 proc. Dažnai žmonės atkreipia dėmesį į situacijas, kai automobilis staiga išmeta didelį dūmų debesį, pavyzdžiui, stipriai paspaudus akceleratorių. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad automobilis techniškai netvarkingas. Dalis senesnių automobilių buvo suprojektuoti tais laikais, kai galiojo liberalesnės taršos normos, ir šiandien jie vis dar jas atitinka, todėl turi teisę dalyvauti eisme. Problema kyla tada, kai taip elgiasi naujas automobilis, nors ir čia kartais tai gali būti susiję su saviregeneracijos procesais, pavyzdžiui, dyzelinių filtrų išsivalymu.
– Kaip vertinate Lietuvoje taikomą taršos registracijos mokestį? Ar nuolatinis taršos mokestis galėtų pakeisti situaciją?
– Mano nuomone, nuolatinis, su realia tarša susietas mokestis būtų vienintelis civilizuotas ir veiksmingas sprendimas. Šiuo metu, jei žmogus turi seną, labai taršų automobilį ir jo neperleidžia kitam savininkui, jis faktiškai nemoka jokio taršos mokesčio, nors teršia nuolat. Registracijos mokestis veikia tik perleidimo metu ir iš esmės stabdo rinkos judėjimą. Jei būtų kasmetinis mokestis, tiesiogiai priklausantis nuo išmetamųjų teršalų kiekio, tai skatintų greitesnį automobilių parko atsinaujinimą. Kartu su tuo spręstųsi ir kitos problemos – nuo taršos mažėjimo iki didesnio eismo saugumo.
Naujausi komentarai