Tokį projektą penktadienį registravo Vidaus reikalų ministerija (VRM), dėl jo kitą savaitę turėtų apsispręsti Vyriausybė.

Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus kriterijus dviejose ar daugiau savivaldybių teritorijų.

Taip pat – kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija trunka ilgiau nei vienus metus arba kai jos padariniams šalinti reikalingi materialiniai ištekliai, civilinės saugos pajėgos teikiamos iš kitų savivaldybių.

Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė.

Tuo metu Seimo opozicija siūlo skelbti nepaprastąją padėtį, o ne ekstremaliąją situaciją.

Pagal įstatymą, sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

Pastarąjį kartą nepaprastoji padėtis Lietuvoje buvo įvesta 2022-ųjų vasarį – po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Anksčiau, 2021 metų lapkritį, ji buvo įvesta Lietuvos pasienyje su Baltarusija dėl migrantų antplūdžio iš kaimyninės šalies. Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

BNS rašė, kad kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai pastaraisiais mėnesiais jau keliolika kartų paveikė Vilniaus oro uosto ir kartą – Kauno oro uosto darbą.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet užfiksuoti 599 kontrabandinių balionų ir 197 dronų įskridimai į Lietuvos oro erdvę. Šios atakos sutrikdė 320 skrydžių, paveikė 47 tūkst. keleivių ir lėmė beveik 60 valandų oro uostų uždarymų.

Dėl to Vilniui kelioms savaitėms apribojus pasienio punktų su Baltarusija veiklą, Minskas atsisako išleisti Lietuvoje registruotus vilkikus. Lietuvos vadovai šiuos veiksmus laiko hibridine Minsko režimo ataka.