Signalizuojant, kad Lietuvoje masiškai mažėja gyventojų skaičius, jaunimas sako norintis situaciją keisti. Vilniaus kolegijos 2 kurso studentai teigia, kad vaikų labai norėtų. Jie žino ir kada.
„Optimaliausias amžius – 27–28 metai, nes tuo metu jau turėtum būti kažkiek užsibrėžęs ir karjeros laiptus“, – sakė studentė.
„Po 25 metų, 27–28, manau, pats tas“, – pridūrė studentas.
Daugumos jaunimo planuose – ne daugiau nei du vaikai.
„Manau, gal vienas ar du. Anksčiau būdavo normalu turėti penkis ar šešis vaikus, mano šeimoje močiutė turėjo aštuonias seseris, bet dabar būtų sunku išlaikyti tiek daug“, – kalbėjo studentas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vaikai jaunimui asocijuojasi su finansais – ne tik pats vaiko išlaikymas kainuoja, bet ir būsto klausimas išlieka itin svarbus. Dalis studentų sako nesiryšiantys susilaukti vaikų, kol neturės nuosavo būsto.
„Norisi turėti savo būstą ir kad nereikėtų prašyti tėvų pagalbos“, – teigė studentė.
„Kainos tikrai gąsdina – jos gana didelės. Aišku, galima pasiimti paskolą, dabar sumažino pradinio įnašo sumą, bet vis tiek gąsdina“, – sakė studentė.
„Man neatrodo, kaip kitiems, kad būtinai reikia turėti savo būstą. Jeigu pakankamai uždirbi, manau, kad galima ir nuomotis“, – svarstė studentas.
Nyksta ne tik lietuvių tauta – mažėja ir kitų Europos šalių gyventojų skaičius. Užsienio ekspertai teigia, kad Lietuvoje situacija kol kas nėra pati blogiausia.
„Tik 25 proc. šeimų Europos Sąjungoje susilaukia vaikų. Lietuvoje skaičiai didesni, situacija geresnė. Kai kuriose šalyse didžioji dalis jaunų šeimų neturi vaikų“, – sakė Slovakijos „Krikščionių sąjungos“ generalinė direktorė Helena Hlubocka.
Ypač sudėtinga situacija fiksuojama Lietuvos kaimynystėje.
„Lenkijoje daug blogiau nei Lietuvoje. Mes esame tarp penkių ar septynių pasaulio šalių, kuriose gimstamumas mažėja sparčiausiai“, – teigė Lenkijos Teisinės kultūros instituto valdybos pirmininkas Jerzy Kwasniewski.
Latvijos gimstamumo situacija panaši į Lietuvos, tačiau išmokų didinimas, anot ekspertų, problemos neišsprendžia.
„Tai tik pinigų metimas į problemą. Vien pinigų skyrimas naujoms šeimoms ar santuokoms nelabai padės – turime keisti kultūrą ir šią temą įtraukti į mokymosi programas mokyklose“, – kalbėjo Latvijos filosofų asociacijos „Peripatas“ įkūrėja DR. Agnese Irbe.
„Per dešimt metų Europos Sąjunga neteko 10 mln. gyventojų – mirė daugiau žmonių, nei gimė. Visi išgyvename demografinius iššūkius Europoje, todėl sprendimų ieškoma ir kitokių“, – sakė Seimo narė Aušrinė Norkienė.
Daugelis Europos Sąjungos šalių jau dabar baiminasi, kas bus po 20 metų, jei gyventojai ir toliau susilauks tiek mažai vaikų.
„Visos prognozės rodo, kad 2050-aisiais Europos gyventojai sudarys tik 7 proc. pasaulio populiacijos, nors dar neseniai sudarėme apie 20 proc.“, – teigė H. Hlubocka.
„Aišku, kad mes traukiamės. Po 20–30 metų mūsų tautos bus 30 ar net 40 proc. mažesnės, o Lenkijos atveju – gal net 50 proc.“, – sakė J. Kwasniewski.
Dalis Seimo narių sukvietė užsienio ekspertus diskusijai, ieškodami atsakymų, kaip Lietuvoje skatinti gimstamumą. Buvo išgryninta viena pagrindinių priežasčių, kodėl lietuvės nesiryžta gimdyti.
„Labai didelis procentas vienišų tėvų. Įdomu tai, kad Lietuvoje santuokų skaičius mažėja, o skyrybų – auga. Demografija glaudžiai susijusi su santykių problemomis. Jeigu nežiūrėsime į visuomenę per santykius, prarasime didelę dėlionės dalį“, – teigė H. Hlubocka.
„Nebūtinai santuoka yra tas lemiamas rodiklis“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Būtent skyrybų baimė dalį jaunimo pristabdo nuo šeimos kūrimo.
„Kas, jeigu kažkas atsitiks, jei nebegalės išlaikyti vaiko, vaikas jausis nelaimingas, nieko negaus arba išeis antra pusė“, – svarstė studentė.
Ministrė J. Zailskienė nemano, kad Lietuvoje gimstamumo problema būtų gilesnė nei kitose Europos šalyse, nors pripažįsta, kad vis dažniau šeimos apsiriboja vienu vaiku.
„Geras gyvenimas priveda prie to, kad žmonių mažėja – tėvai nori komfortiškesnio gyvenimo ir apsiriboja vienu vaiku“, – kalbėjo ministrė.
Ji tikisi, kad dabartinis jaunimas bus labiau patriotiškas, o tai reikš ir didesnį norą auginti vaikus.
„Kalbame, kokie esame patriotai, bet turėtume pagalvoti ir apie tai, kad be vaikų, be gyventojų Lietuva tiesiog išnyks“, – pabrėžė J. Zailskienė.
Gimstamumas Europoje mažėja nuo 1970-ųjų, o per pastaruosius 20 metų jis atsigauna tik pavieniais laikotarpiais.
Naujausi komentarai