Centras savo ruožtu pabrėžia, kad daugeliu klausimų nuomonės sutampa, ir tikisi, jog pavyks išspręsti nesklandumus.

Apie darbo pradžią A. Streikus informavo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją.

„Nepaisant mūsų užimtos pradinės geranoriškos pozicijos padėti, vis dėlto iš kitos pusės nesulaukėme adekvačios reakcijos, tarsi mes veikiame į vienus vartus, labai mažai sulaukiame centro atsako“, – per komisijos posėdį sakė istorikas.

„Tikrai negalėčiau sakyti, kad tas bendradarbiavimas yra sklandus. Negaliu sakyti, jog visiškai nėra, bet kad jis sklandus – taip pat, konstruktyvios reakcijos nesulaukiame. Į mūsų pasiūlymus, nutarimus gauname atsakymus, kur cituojama daug Vyriausybės nutarimų, potvarkių, kur jie pagrindžia tiesiog savo nenorą ką nors daryti“, – kalbėjo A. Streikus.

Centras nevykdo pagrindinės savo funkcijos, kuri numatyta įstatyme, – formuoti valstybės politiką genocido ir rezistencijos klausimais.

Vangi reakcija

Anot jo, per pirmus tarybos darbo mėnesius peržiūrėta LGGRTC struktūra, darbuotojų atliekamos funkcijos, vykdomi projektai.

Kaip vieną esminių problemų A. Streikus nurodė strateginio planavimo trūkumą ir mokslinių tyrimų vertinimą.

„Centras nevykdo pagrindinės savo funkcijos, kuri numatyta įstatyme, – formuoti valstybės politiką genocido ir rezistencijos klausimais. Mes nematome centro kaip diskusijų iniciatoriaus, kad centro mokslininkai dalyvautų ir jų balsas būtų girdimas. To pasigendame“, – teigė istorikas.

Tarybos pirmininko teigimu, tiesioginę, įstatyme numatytą funkciją, centre atlieka ne daugiau kaip 20 žmonių, nors įstaigoje yra 152 etatai.

„Tikrai kyla klausimų dėl kitų centro padalinių veiklos tikslingumo, efektyvumo, sąsajos su strateginiame plane deklaruotais tikslais, misija“, – kalbėjo A. Streikus.

Anot jo, atliepdama strateginio planavimo stoką centro veikloje taryba pasiūlė įstaigos vadovybei trumpai raštu išdėstyti, kaip įsivaizduoja centro misiją ir prioritetus šioje geopolitinėje situacijoje ir viziją artimiausiu laikotarpiu.

„Deja, jos nesulaukėme, nors prašėme du kartus“, – teigė A. Streikus.

„Iškėlėme idėją, kad galėtume surengti strateginę sesiją centras ir taryba vasarą, irgi kol kas pozityvios reakcijos į tai nesulaukėme“, – pridūrė jis.

Nemoka už darbą

Tarybos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors įstatymas numato tarybos nariams atlyginimą už posėdžius, LGGRTC iki šiol neišmokėjo nė cento.

„Čia detalė, nesakau, kad dėl to taryba nustos dirbti, bet tai, matyt, irgi atspindi centro požiūrį į tarybą – kad mes jiems esame kažkokie nereikalingi prielipai, kurie trukdo dirbti“, – sakė A. Streikus.

Buvusi Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė stebėjosi, kad tarybos nariams nemokama už darbą, nes šių metų Genocido centro biudžete tam numatytos lėšos.

„Tai matyčiau, kaip tikrai bjaurų veikimą, tiesiai šviesiai pasakysiu, jis ne pirmas (atvejis – BNS). Dekomunizavimo komisija pradėjo lygiai taip pat sunkiomis sąlygomis veikti, kai centras negebėjo organizuoti jos veiklos, reikėjo trijų ministerijų vadovų pagalbos, kad centras sugebėtų parengti apmokėjimo tvarkas“, – teigė parlamentarė.

Ji sakė matanti LGGRTC veikimą prieš tarybą, kurios įsteigimui centro vadovybė priešinosi. Anot P. Kuzmickienės, centro iniciatyva užregistruotas įstatymo pataisų projektas, kuriuo keičiamos tarybos atsakomybės.

Pagal Seimo nario Giedrimo Jeglinsko registruotą projektą, iš tarybos norima atimti teisę atrinkti kandidatą į Genocido centro direktorius, priimti sprendimus dėl mokslinių tyrimų krypčių, domėtis centro vadyba ir valdymu, personalo politika. Seimo skiriamiems tarybos nariams norima palikti tik teikti siūlymus LGGRTC direktoriui dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo bei išsakyti nuomonę apie įstaigos veiklos ataskaitas.

„Ne tik aš, bet ir kiti tarybos nariai, kiek kalbėjome, tikrai nematysime prasmės dirbti, jeigu ta taryba turės tik patariamąją ir visiškai reprezentacinę funkciją, negalės nieko keisti“, – per komisijos posėdį sakė A. Streikus.

Jis prašė leisti tarybai nors metus padirbti turint dabar numatytus įgaliojimus.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė demokratė Rima Baškienė pažadėjo, kad minėtos įstatymo pataisos nebus teikiamos Seimui, kol nebus išsamiai aptartos.

„Mes galime pažadėti, kad skubos čia jokios būti negali“, – sakė parlamentarė.

Neatitinka gerosios praktikos

LGGRTC savo ruožtu BNS atsiųstame komentare nurodė, kad dabartiniai tarybos įgaliojimai neatitinka gerosios teisėkūros praktikos.

Centro teigimu, jie prieštarauja Strateginio valdymo įstatymui, kad įstaigos strateginius planus tvirtina įstaigos vadovas, o ne taryba, taip pat neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, kad asignavimų valdytojas ir biudžeto lėšų skirstytojas yra įstaiga, kuriai vadovauja vadovas ir kuri atskaitinga Seimui, o ne taryba.

Centras patvirtino kol kas nepervedęs tarybos nariams už jų darbą dėl techninių kliūčių.

„Pirmojo 2025 metų ketvirčio centro tarybos darbo valandos yra apskaitytos, žiniaraščiai suformuoti ir pavedimai bus atlikti, kai tik Centro Finansų ir apskaitos skyriui bus pateikti visų (šiuo metu trūksta keturių) Centro tarybos narių rekvizitai, nurodant pinigų pervedimams reikalingą informaciją apie jų asmenines sąskaitas“, – teigiama atsakyme.

Kita vertus, LGGRTC teigė visiškai sutinkantis su tarybos ir parlamentarų per posėdį išsakyta pozicija, kad šiame geopolitiniame kontekste istorinės atminties klausimai priskirtini strateginei valstybės politikos krypčiai ir kasdieniai centro darbai turi būti dar kokybiškesni, spartesni ir turėti patikimą istorijos mokslo atramą.

„Nuomonės sutampa ir dėl to, kad jų apimčiai ir rezultato mastui auginti vis dėlto būtinos papildomos investicijos. Tačiau, kaip žinia, papildomų resursų paieškos, žadėto gerėsiančio finansinio aprūpinimo centras šiais metais negavo“, – tvirtinama komentare BNS.

Prašo išsakyti pageidavimus tiesiogiai

Atsakydamas dėl tyrimų krypčių Genocido centras teigė pagrindiniu savo veiklos tikslu laikantis ne valstybės istorinės atminties politikos formavimą, bet totalitarinių režimų Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir pasipriešinimo (rezistencijos) pažinimą bei įvertinimą.

Jis neatmetė galimybės surengti strateginę sesiją ir siūlė „vizijos formulavimą vykdyti įtraukiant visus norinčius centro darbuotojus, kadangi jiems atiteks tos vizijos siekimas ir strategijos įgyvendinimas“.

„Svarbu paminėti, kad šiomis dienomis kartu dirbant centro teisininkams, istorikams su Centro taryba buvo sudaryta mokslo krypties komisija, kurios narius taip pat siūlė ir Centro tarybos pirmininkas dr. Arūnas Streikus. Ši komisija turėtų padėti išgryninti Centro mokslinių ir taikomųjų tyrimų prioritetus ir atliktų kokybinį Centro mokslinės produkcijos darbų vertinimą. Tai reikšmingai prisidės prie pasitikėjimo mūsų institucijos darbu atkūrimo“, – komentare BNS pabrėžė LGGRTC generalinis direktorius istorikas Arūnas Bubnys.

Centro teigimu, tęsiant darbą su taryba, tikimasi sutarti ir dėl centro veiklos rizikų valdymo, „kad institucija neliktų viena gintis nuo hibridinių ir informacinio karo atakų“.

„Vieši, faktais grįsti ir aistras raminantys tarybos narių pasisakymai aktualiais klausimais tikrai būtų drąsinantis veiksnys centro sprendimams ir paskatinimas darbuotojams“, – nurodoma komentare.

Anot jo, iš centro tarybos tikimasi teigiamos įtakos įstaigos organizacinei kultūrai, todėl prašoma ne uždarų, bet atvirų tarybos posėdžių, kviečiantis konkrečiai už vieną ar kitą veiklos sritį atsakingus vadovus, darbuotojus.

„Taip pat tikimasi, kad pageidavimai ar nesklandumai abiem pusėms naujuose procesuose bus išsakomi centro vadovui, kad būtų galima imtis sprendimų, o ne perkeliama į centro steigėjo darbotvarkę ar eskalacijai viešojoje erdvėje“, – tvirtina LGGRTC.

Naujas valdymo organas

BNS rašė, kad LGGRTC tarybą Seimas įsteigė siekdamas efektyvinti centro veiklą. Pirmoji taryba, kaip kolegialus centro organas, sudaryta pernai lapkritį.

Joje – 11 narių, skiriamų penkerių metų kadencijai.

Keturis atstovus į ją deleguoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija, du – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, po vieną – prezidentas, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LGGRTC ir Lietuvos istorijos institutas.

Pagal įstatymą, taryba LGGRTC generalinio direktoriaus siūlymu turi tvirtinti mokslinių tyrimų kryptis, siūlyti ilgalaikį strateginį veiklos ir metinį veiklos planus, nustatyti įstaigos vadovui metinius veiklos tikslus, teikti rekomendacijas dėl centro valdymo, mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo, tvirtinti specialiuosius reikalavimus į padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims.

Ji taip pat turi teisę susipažinti su Genocido centro finansiniais dokumentais ir ataskaitomis.

Įstatyme nustatyta, kad taryba skelbia ir vykdo atranką į centro generalinio direktoriaus pareigas.

Tarybos įkūrimui priešinosi dalis centro darbuotojų, politikų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių organizacijų. Anot jų, išsiskyrus tarybos ir centro vadovo nuomonėms, įstaigos darbas gali būti paralyžiuotas.