Ana­pi­lin išė­jo vie­nin­te­lis įžy­miau­sio Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­do Jo­no Že­mai­čio sū­nus Lai­mu­tis. Mi­rė žmo­gus, ku­rio tė­vo pa­stan­go­mis ma­si­nis gink­luo­tas pa­si­prie­ši­ni­mas Lie­tu­vo­je ta­po ge­rai or­ga­ni­zuo­ta ka­ri­ne struk­tū­ra, gy­nu­sia vals­ty­bę nuo so­vie­tų oku­pan­tų.

Kai 1953 m. ge­gu­žę bun­ke­ris, ku­ria­me slaps­tė­si J.Že­mai­tis, bu­vo iš­duo­tas ir par­ti­za­nų va­das, įme­tus mig­do­mų­jų du­jų gra­na­tą, suim­tas gy­vas ir spe­cia­liu lėk­tu­vu nu­skrai­din­tas į Mask­vą, pas So­vie­tų Są­jun­gos sau­gu­mo va­do­vą Lav­ren­ti­jų Be­ri­ją, suim­to­jo sū­nui bu­vo 12 me­tų. Tuo me­tu jis gy­ve­no pas glo­bė­ją mo­ky­to­ją Oną Liu­bi­na­vi­čie­nę.

Lai­mu­čio tė­vas išė­jo į miš­ką 1945 m., o ma­ma ne­ti­kė­tai mi­rė po me­tų. Ma­žas ber­niu­kas pa­te­ko jam ne­pa­žįs­ta­mų žmo­nių glo­bon ir nie­ko ne­ži­no­jo apie tė­vo veik­lą.

Ket­vir­tuo­ju Lie­tu­vos pre­zi­den­tu iki šiol va­di­na­mas J.Že­mai­tis per gar­sią­ją ry­ši­nin­kę Ni­ną Nau­sė­dai­tę ži­no­jo, kad sū­nus pa­te­ko į pa­ti­ki­mas ran­kas. Kar­tais jam pa­vyk­da­vo pa­ma­ty­ti Lai­mu­tį. Kai N.Nau­sė­dai­tė bu­vo suim­ta, Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­das do­mė­jo­si sū­nu­mi per ki­tą ry­ši­nin­kę. Be­je, J.Že­mai­tis yra sa­kęs, kad Lai­mu­tis iš­vaiz­da pa­na­šus į jį.

Lai­mu­tis, Kau­ne įgi­jęs in­ži­nie­riaus spe­cia­ly­bę, iš­va­žia­vo dirb­ti į Šiau­lius. Ten sau­gu­mie­čiai jam ne­truk­dė gy­ven­ti, ta­čiau, kaip ir anks­čiau, se­kė. Apie tai by­lo­ja ir įpras­ta NKVD pro­vo­ka­ci­ja mė­gi­nant kaip nors pa­lauž­ti iš­ki­liau­sią Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dą.

„Kai 1954 m. J.Že­mai­tis bu­vo nu­teis­tas mir­ties baus­me, jis pa­pra­šė su­si­tik­ti su sū­nu­mi. Vie­toj to NKVD pa­rei­gū­nai pa­tei­kė jam sū­naus, pa­si­ri­šu­sio pio­nie­riš­ką kak­la­raiš­tį, nuo­trau­ką, ku­ri bu­vo pa­da­ry­ta ap­gau­lės bū­du. Be­je, ber­niu­kas užau­go sve­ti­ma, jį glo­bo­ju­sių žmo­nių, pa­var­de. Tik­rą­ją - Že­mai­čio - pa­var­dę ir tė­vo var­dą jis su­si­grą­ži­no Nep­rik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je", - pa­sa­ko­jo vil­nie­tė In­ga Stai­šiū­nie­nė. Ji - is­to­ri­kės Ni­jo­lės Gaš­kai­tės- Že­mai­tie­nės, Jo­no Lai­mu­čio Že­mai­čio žmo­nos, duk­ra iš pir­mos san­tuo­kos.

Is­to­ri­kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad tik Nep­rik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je Jo­nas Lai­mu­tis Že­mai­tis su­ži­no­jo vi­są tie­są apie sa­vo tė­vą. Apie tai by­lo­ja ir jo žmo­nos is­to­ri­kės pa­ra­šy­ta kny­ga „Žu­vu­sių­jų pre­zi­den­tas". Be­je, su N.Gaš­kai­te J.L.Že­mai­tis su­si­pa­ži­no ir su­si­tuo­kė bū­da­mas jau bran­daus am­žiaus, tad vai­kų jie ne­tu­rė­jo.

Yra ži­no­ma, kad J.L.Že­mai­tis bu­vo lin­kęs bend­rau­ti žmo­gus, ta­čiau dėl sun­kios ne­pa­gy­do­mos li­gos, kan­ki­nu­sios jį apie 16 me­tų, jis to ne­ga­lė­jo da­ry­ti. Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus mi­rus žmo­nai, li­go­nį fi­nan­siš­kai rė­mė Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­ga, Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, ku­ri rū­pi­na­si ir pa­sku­ti­ne jo ke­lio­ne.