Šunys laksto, laksto ir jų nesugaudančios tarnybos, o mirusiųjų artimieji – saugosi.

„Tai ne pirmas kartas, čia daug metų. Yra tekę važiuoti, nulipti nuo dviračio, kad nesukramtytų kojų, neužpultų, saugotis“, – šnekėjo pašnekovas.

Pašnekovui į kapus iš namų dviračiu arčiau važiuoti kita puse, bet dėl šunų daro ratą.

Pašnekovas, paklaustas, ar net nenori važiuoti ta puse, kur močiutė gyvena su šunimis, atsakė: „Kai pamatytumėte, kokie ten šunys.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į kapines vyras važinėja dažnai, ten palaidota šeima.

„Sausį teta paskutinė palaidota, čia brolis, mama. Kodėl ten betvarkė tokia ir kas turi imtis – nežinau“, – tvirtino gyventojas.

Žmonių prie kapinių neprileidžiančius šunis iš tolo nufilmavo kita kapinių lankytoja, kuri tąsyk nebuvo prileista palieti gėlių.

Gyventoja, paklausta, ar jie puolė ir neprileido prie šulinio, atsakė: „Tai, žinokite, taip, jie bėga į žmogų, loja, puola. Čia kapinės, už kapinių – varteliai atsirado, ten šulinys, o už kapinių irgi šunys loja, žinokite, tikrai bijojau.“

Jei kol kas moteris nuo kapų grįžo sveika – kito gero aptinka nuolat.

„Ir pridergia, ir vazas, gėlytes išdrasko, žvakides, jei padedame, išvarto“, – sakė gyventoja.

Anot kapinių lankytojų, apie šunų puotas kapinėse jau prieš kelerius metus pranešė ir seniūnijai, ir savivaldybei. Reakcijos jokios – šunys kaimo kapinėse dažnesni nei žmonės. Tačiau ne kasdieną – nustatė savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

„Taip, negalime konstatuoti, kad ten tikrai kiekvieną dieną laksto“, – kalbėjo Biržų rajono Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Virgilijus Kulbis.

Neturime teisės paimti žmogaus turto, sakykim, šuo irgi turtas.

V. Kulbis, paklaustas, ar močiutė buvo bausta, atsakė: „Taip, buvo taikytos priemonės.“

Į klausimą, kokios, V. Kulbis atsakė: „Čia prieš porą metų buvo bauda skirta.“

Anot savivaldybės, nežinia, kiek šunų turinti vieniša moteris baudą sumokėjo ir gyvena su natūraliai nykstančia ir vėl atsinaujinančia šunų gauja. Seniūnija tikina irgi tuo klausimu bejėgė. Esą net pakeisti kapinių tvorą, pro kurios apačią gyvūnai ir landžioja, nėra pinigų. Tinklinė tvora statyta prieš maždaug 40 metų kapinėms nuo kolūkio karvių apsaugoti. Privačios teritorijos su šunimis – pusiau juokais sako – tuo labiau valdiškais pinigais aptverti negalima. Gal paimti šunis?

„Neturime teisės paimti žmogaus turto, sakykim, šuo irgi turtas“, – pabrėžė V. Kulbis.

LNK stop kadras

Kažkodėl šunis ne vieną kartą iš šios sodybos sugebėjo paimti gyvūnų gelbėtojai. Nesako, kad buvo lengva. Juolab augintiniai – kad ir savotiškai – prižiūrimi, badu nemarinami.

„Ji jų neatiduoda, mes negalime jų sugaudyti. Ji vėl jų prisirenka“, – sakė gyvūnų prieglaudos „Mažasis draugas“ įkūrėja Anželika Jaškuvienė.

A. Jaškuvienė, paklausta, ar iš privačios valdos jie negali paimti, atsakė: „Jie laksto – galima paimti, jie nečipuoti, neskiepyti, bet jų mes sugauti negalime. Jie laksto, jie neina prie žmogaus.“

Gyvūnų globėjai vėl ruošiasi bandymui paimti nors dalį augintinių. Garantijos tam nėra, nes buvo važiavimų ir be rezultatų. Savivaldybė apsistojusi ties natūralių procesų versija.

„Močiutei – virš 85 metų tikriausiai, kažin, ar jos gyvenimo būdas pasikeis“, – tikino Biržų rajono Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas.

V. Kulbis, paklaustas, ar gali būti, kad teks taikytis iki jos gyvenimo galo, atsakė: „Ko gero, tokia galimybė gali būti.“