Protestuotojų plakatai skelbė – „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos“.
„Kyla lietuvių kalbai pavojus. Be to, juk jau pakeitėme abėcėlę, pridėjome visiškai nelietuviškų žodžių“, – sakė moteris.
„Lietuvių kalba yra išstumiama iš viešosios erdvės ir turime kažką daryti. A. Valotkos pastaba tai rodo“, – teigė moteris.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui A. Valotkai skirta švelniausia galima nuobauda – pastaba – už jo pasisakymus apie „čigonus“ ir „negrus“.
„Ponas Audrius Valotka yra informuotas, jam yra išsiųstas įsakymas ir taip pat komisijos sprendimas“, – komentavo kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Protestuotojai susirinko užtarti ir patį A. Valotką. Sako, kad Lietuvoje bandoma susidoroti su kalbos gynėjais.
„Kitas žingsnis bus atleisti iš darbo paprasčiausiai po papeikimo“, – kalbėjo vyras.
„Tai nėra nei atleidimas iš darbo, nei dar kažkas – tai yra pastaba, tai yra prašymas atkreipti dėmesį, kad viešuose pasisakymuose reikia nepamiršti, jog atstovaujama valstybinei įstaigai, yra valstybės tarnautojas ir kad nereikėtų formuoti nuomonės“, – aiškino V. Aleknavičienė.
Skandalas kilo po to, kai Romų integracijos centro vadovė pasipiktino Kaune esančios augalų parduotuvės pavadinimu „Čigono daržas“.
„Jos jokiais būdais neturi viešinti žmogaus tapatybės be jo sutikimo, ir dar čigonais išvadinti, ir mūsų vaikus benkartais, ir t. t. Tai iš viso netelpa galvoje“, – sakė Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė.
A. Valotka tada paaiškino, kad žodis „čigonas“, kaip ir žodis „negras“, – normalūs ir leistini.
Tarp juodaodžių bendruomenės žodis „negras“ paplitęs, tačiau draugų rate jo reikšmė gali būti kita – draugas ar brolis.
„Man tai netrukdo, nesukelia jokių emocijų“, – teigė juodaodis vyriškis.
Tačiau kitais atvejais jis laikomas įžeidžiančiu, rasistišku.
„Kartą tai buvo labai gražioje vietoje – Trakuose. Buvau prie ežero su savo draugais. Kažkoks vaikas mane išvadino negru. Tada jaučiausi blogai“, – pasakojo nukentėjęs vyriškis.
„Vadinkime daiktus savais vardais, nes šiandien visi aplinkui, kas juoda, bando įteikti, kad balta. Viskas yra iškreipta“, – sakė vyras.
„Kam išimti tuos žodžius, kurie buvo vartojami nuo senų laikų. Visą vaikystę pasakos nebuvo draudžiamos, o dabar reikia išimti ir bijai gatvėje pasakyti tokį žodį“, – kalbėjo moteris.
Praeivių nuomonės – atsargesnės.
„Kažkaip nevartoju šito žodžio, vaikų neskatinu savo vartoti“, – sakė vyras.
„Mano vaikams, jei toks žodis prasprūsta, tai juos pamokau, kad dėl tam tikrų priežasčių nesakome, sakome „juodaodis“. O dėl žodžio „čigonas“ nežinau, jis mums natūralus, augome su tuo“, – teigė kitas vyras.
Lietuvių kalbos žodyne žodis „čigonas“ neigiamos reikšmės neturi. Tačiau pačiai bendruomenei – nepriimtinas.
„Prašome mūsų taip nevadinti. Jeigu ir yra kažkokioje literatūrinėje plotmėje ir kūriniuose, tai, aišku, į tai nežiūrima, bet jei yra kitas kontekstas, norint įžeisti, tai tikrai mus žeidžia“, – sakė K. Mačiulevičiūtė.
Tai jau trečioji pastaba A. Valotkai. Jis buvo pasisakęs apie pavežėjus, kurie, anot jo, „kalba kažkokiomis čiurkų kalbomis“. Viešai kalbėjo ir apie lenkiškas vietovardžių lenteles – palygino jas su rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimu. Tačiau ministerija suteikia šansą.
„Tikimės, kad daugiau tokių situacijų nepasikartos“, – teigė V. Aleknavičienė.
A. Valotka komentuoti atsisako. Tačiau dar tada, kai keliavo pas ministrę pasiaiškinti, savo žodžių neišsižadėjo.
„Negalima spausti žmonių, kad jie nevartotų tam tikrų žodžių. Kalba priklauso vartotojams, kalba priklauso jos kūrėjams“, – dar kovo mėnesio pabaigoje sakė A. Valotka.
Dabar neatmeta galimybės nuobaudą skųsti teismui.
Naujausi komentarai