Laisvės gynėjais bus pripažįstami policijos akademijos pareigūnai, kurie 1990 m. kovo 11 d.–1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu prisiekė Lietuvos valstybei, turėjo specialųjį ar vidaus tarnybos laipsnį, studijavo akademijoje ir vykdė viešosios tvarkos bei objektų apsaugos funkcijas. Statusas jiems gali būti suteikiamas ir po mirties.

Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisoms pritarė 85 parlamentarai, 1 balsavo prieš, o 6 – susilaikė.

Pagal dabar galiojantį reguliavimą, į laisvės gynėjo statusą gali pretenduoti asmenys, kurie 1990 m. kovo 11 d.–1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu tarnavo tokiose institucijose kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius, Krašto apsaugos departamentas prie Vyriausybės ir jo struktūriniai padaliniai, Pasienio apsaugos tarnyba, Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos policija, Lietuvos šaulių sąjunga.

Iki šiol Lietuvos policijos akademijos pareigūnai ir studentai į šį sąrašą nebuvo įtraukti.

Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisos įsigalios nuo rugsėjo 1 d.

ELTA primena, kad Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas, kurios numato statusą suteikti ir buvusiems policijos akademijos pareigūnams, sausio mėnesį įregistravo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis teigė, kad projektas parengtas siekiant pagerbti 1990–1991 metais Lietuvos valstybės gynime dalyvavusius tuometinės Lietuvos policijos akademijos darbuotojus ir studentus.