ĮDARBINIMO PROGRAMOS PINIGAI – LYG Į BALĄ

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodymu parengta socialiai remtinų žmonių įdarbinimo programa, kuriai šiemet skirtas milijonas eurų. Projektas patyrė fiasko – įdarbinti vienetai programos dalyvių. Tačiau analogiškai programai kitąmet numatyta dvigubai daugiau lėšų.

Rezultatas – apgailėtinas

Programos tikslas kilnus – socializuoti ir į darbo rinką integruoti socialinėje atskirtyje atsidūrusius bedarbius. Tačiau projekto rezultatais nesigiria nei socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, nei Užimtumo tarnybos (UT) vadovė Ligita Valalytė. UT teigia, kad programos efektyvumą vertinti dar anksti, tai bus daroma metų pabaigoje, tačiau jau dabar aišku, kad projektas taps pinigų taškymo sinonimu.

Specialios programos rezultatais nesigiria nei L.Kukuraitis, nei L.Valalytė.

Bene pagrindinis efektyvumo rodiklis – projekte dalyvavusių bedarbių dalis, kuri susirado darbą ir išdirbo bent šešis mėnesius per metus. Programa vykdyta šešiose savivaldybėse (Alytaus ir Panevėžio miestų, Akmenės, Šilutės rajonų bei Pagėgių ir Druskininkų), gali būti, kad šiuo metu tebedirba vos pora dešimčių projekte dalyvavusių žmonių.

Akivaizdų pinigų taškymą pamačiusios sąžiningos savivaldybės net nepanaudojo visų skirtų lėšų – jas grąžino. Nepaisant to, L.Kukuraitis praėjusį mėnesį pranešė, kad kitąmet programa apims dar daugiau savivaldybių, jai bus skirta dvigubai daugiau lėšų – 2 mln. eurų.

"Pagal šią programą buvo skirta net po 2 tūkst. eurų vienam bedarbiui, kurių turėjome penkiasdešimt. Tai žvėriškai didelė suma. Nors pirkome ir psichologo, ir kitų specialistų paslaugas, bet pinigų nešvaistėme. Išleidome apie 24 tūkst. eurų, kitus grąžinome. Bet, kiek žinau, kitiems metams vienam žmogui numatyta skirti 3 tūkst. eurų, o gal ir daugiau", – ministerijos dosnumu stebėjosi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Grigorienė.

Į programas dėmesį atkreipė net ir Valstybės kontrolė. Ji konstatavo, kad specialias programas baigė ir darbą susirado vos 17 proc. dalyvavusių bedarbių, o po 6 mėnesių darbo rinkoje liko vos 6 proc.

Paruošti "prekę"

Projektu siekiama į visuomenę grąžinti ilgą laiką nedirbusius, vyresnius nei 30 metų ilgalaikius bedarbius, kurie gauna piniginę socialinę paramą, patiria socialinę riziką ir turi daugybę problemų, dėl kurių patiria socialinę atskirtį ir turi mažiau galimybių integruotis į darbo rinką.

"Nuprausti, aprengti, suteikti prekinę išvaizdą, kad darbdavys galėtų prekę pirkti, – taip sarkastiškai apie projektą atsiliepė V.Grigorienė.

Druskininkų savivaldybės buvo reikalaujama iš 50 dalyvių parengti 18 darbo rinkai. Parengti ne mažiau trečdalio darbo rinkai buvo siūloma ir kitoms programoje dalyvavusioms savivaldybėms. "Pas mus iškart įsidarbino penki, bet neaišku, kiek šiuo metu dirba. Jei žmogus nedirbo dešimt ar penkiolika metų, per pusę metų jo darbui teoriniais kursais neparengsi", – svarstė V.Grigorienė.

Bedarbiai buvo įtraukiami į mokymus, jų poreikiams samdyti psichologai, teisininkai, kiti specialistai, pirktos įvairios priemonės, kai kur net užrašų knygelės ir skaičiuotuvai, tačiau visose savivaldybėse rezultatai panašūs – įsidarbino ir tebedirba vienetai programos dalyvių.

Manoma, kad nesėkmė ištiko, nes programoje galėjo dalyvauti tik tie asmenys, kurie atitiko sudėtingus kriterijus.

"Kandidatas turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne mažiau nei metus. Antras kriterijus – turi būti socialinės paramos gavėjas. Šis kriterijus abejotinas, nes reiškia, jog atsiremia į valstybės remiamas pajamas. Jei žmogus vienišius, tai gerai. Bet jei turi dirbančią žmoną, projektui netinka. Sunkiausias yra ketvirtas kriterijus, susidedantis iš grupės – arba grįžęs iš įkalinimo įstaigos, arba iš priklausomybių centro, arba nėščia, arba socialinės rizikos asmuo", – V.Grigorienė teigia, kad projekto aprašas nevykęs. Pagal kitų metų planus, Druskininkų savivaldybei numatyta, jog projekte turėtų dalyvauti jau 75 asmenys. Tačiau, pasak V.Grigorienės, asmenų, atitinkančių aprašo reikalavimus, savivaldybėje atsirado tik du.

Pašnekovė kaip pagrindinę idėjos žlugimo priežastį nurodė faktą, kad darbdaviai nebuvo skatinami dalyvauti programoje.

"Partneriais turėjo būti ir darbdaviai. Tačiau jie negalėjo jais būti, nes jų niekas neskatino", – V.Grigorienės.

Pašnekovės teigimu, savivaldybė pati pasisiūlė dalyvauti projekte, turėjo savo viziją, tačiau viskam vadovavo valdininkai iš Vilniaus.

Akivaizdų pinigų taškymą pamačiusios sąžiningos savivaldybės net nepanaudojo visų skirtų lėšų – jas grąžino.

Dirbs iš Naisių

Jei šiemet savivaldybės pačios galėjo disponuoti lėšomis, kurių nemažai sutaupė, kitiems metams ministerija nutarė milijonus skirti viešosioms įstaigoms. Teigiama, kad konkurso būdu atrinktos septynios nevyriausybinės organizacijos – viešosios įstaigos: Socialinių inovacijų centras, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras, Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras, Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius, Šiaurės Lietuvos kolegija, Projektų valdymo ir mokymo centras, koordinacinis centras "Gilė".

Net trijų įmonių šaknys yra Šiauliuose. VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija ir VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras įsikūrusios Šiauliuose, o Ritos Brijūnaitės vadovaujama VšĮ Socialinių inovacijų centras – Naisiuose. Anksčiau įstaiga buvo registruota Šiauliuose, Ežero gatvėje, tame pačiame pastate, kur šiandien registruota ir VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras.

Nuo 2012 m. vasario VšĮ Socialinių inovacijų centras vykdė mažos vertės mokymo projektą "Veiksmingi socialinės ir darbinės (re)integracijos sprendimai: esu, galiu ir noriu dirbti". Lygiai po metų Europos socialinio fondo agentūrai kilo įtarimų, jog įstaiga paslaugas pirko iš VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras, kurio dalininkė – ta pati R.Brijūnaitė. Buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą.

"Tarnyba nustatė, kad Rita Brijūnaitė 2012 04 25 pasirašė dalininko teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu perleido 100 proc. nuosavybės teise turimo VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras dalininko kapitalo dalį, suteikiančia 100 proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, kito asmens nuosavybei", – 2013 m. sausį Europos socialinio fondo agentūra informavo tuometis VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas, teigdamas, kad R.Brijūnaitė paslaugas pirko jau ne iš jai priklausančios įstaigos.

Komentaras

Vitalijus Mitrofanovas

Akmenės rajono meras

Mes projektą pradėjome kovo mėnesį. Turėjome nupirkti paslaugas, kurias vadinu "būrimo" paslaugomis. Užbursi ar neužbursi žmogų, kad jam reikia dirbti, įtikinsi, kad nedirbant blogai. Ir už "būrimą" kažkas gauna pinigus. Bet rezultato negali pamatuoti. Mūsų rajone buvo "buriami" 84 asmenys, iš jų pavyko "užburti" 17, kurie buvo įdarbinti, šiuo metu dirba tik penki.

Jei būtų savivaldybės valia, projektas vyktų ne kelis mėnesius, kaip šiemet, bet ne mažiau kaip trejus metus. Ir finansavimą reikia skirti ne ministerijos pasirinktoms nevyriausybinėms organizacijoms, bet savivaldybėms, kurios lėšas leistų racionaliai. Ministerijos pasirinktas modelis įtraukiant į projektą viešąsias įstaigas – tai pinigų išmetimas į balą. Nenoriu kritikuoti, bet mūsų apskrityje įdomūs subjektai atrinkti. Ir svarbiausia – savivaldybei nežinant, su mumis nepasikonsultavus. Gaila, nesugebėjome įtikinti darbdavių, nes jie nebuvo motyvuoti.

Šis projektas finansuojamas europinėmis lėšomis. Laikas bėga, jis baigiasi, o pinigų dar yra. Tad sugalvojo priemonę pinigams išleisti, pavadino pilotiniu projektu. Aš tikėjausi, kad dalis funkcijų, kurios dabar tenka Užimtumo tarnybai, teks savivaldybei. Taip neatsitiko.