Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė turės savo partiją, su kuria bandys politinę laimę šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Susirinko į buvusią "Draugystę"

Šeštadienį apie pora šimtų K.Brazauskienės šalininkų susirinko į sostinės viešbutį "Crowne Plaza", buvusią "Draugystę". Jam K.Brazauskienė kadaise vadovavo, kartu su partneriais privatizavo šį viešbutį.

Steigiamajame suvažiavime buvo įkurta Demokratinė darbo ir vienybės partija (DDVP). Jos steigėjais, pasak organizatorių, tapo apie 1700 žmonių, forumo delegatus įgaliojusių įkurti naują politinę jėgą ir išrinkti jos vadovaujančiuosius organus.

Pagal Lietuvos įstatymus partiją gali įkurti ne mažiau kaip 1000 steigėjų. Teisingumo ministerija turi patikrinti jų sąrašus, naujosios partijos įstatus bei kitus steigimo dokumentus ir pateikti išvadą, ar tokia politinė organizacija gali būti oficialiai įregistruota.

Posėdžiavo už uždarų durų

Kaip ir buvo tikėtasi, K.Brazauskienė išrinkta DDVP pirmininke. Tai steigiamojo suvažiavimo delegatai nutarė vienbalsiai. DDVP forumas buvo uždaras.

Po jo K.Brazauskienė žurnalistams teigė, kad naujos partijos tikslas – "ginti paprastų žmonių teises, aktyviai kovoti su nedarbu, šešėline ekonomika".

Paprašyta apibūdinti, kuriai politinio spektro pusei bus priskiriama naujoji politinė jėga, prezidento našlė atsakė: "Tai bus labiau centro partija."

Tačiau K.Brazauskienė sutiko, kad DDVP pavadinimas ir programinės nuostatos yra daugiau kairiosios, socialinio pobūdžio. "Partijos pavadinimą nulėmė prezidento A.Brazausko įtaka – jis buvo įkūręs Demokratinę darbo partiją, be to, jis buvo tas žmogus, kuris suvienijo visą Lietuvą, tad abu šie dalykai ir yra naujosios politinės jėgos pavadinime", – teigė ji.

Opozicijai Seime – dvi vietos?

K.Brazauskienė demonstravo optimizmą dėl DDVP sėkmės per būsimo Seimo rinkimus. "Kiek juose laimėsim? 139 vietas. Likusias dvi paliksime opozicijai", – kalbėjo naujai įsteigtos partijos pirmininkė.

K.Brazauskienė piktinosi tvarka, kai į naująjį Seimą neperrinktiems buvusiems parlamentarams išmokamos išeitinės kompensacijos. "Tam vien šiemet bus išleista apie 20 mln. litų. Ne kompensacijas reikia jiems mokėti, o išvaikyti su lazdomis", – sakė ji.

Pati K.Brazauskienė tvirtino greičiausiai bandysianti siekti Seimo nario mandato. "Bet man būtų gerai ir Seime, ir be Seimo", – teigė ji.

"Jokių pažymų iš žmonių, norinčių įstoti į partiją, nereikalauju. Tiesiog pasikalbu su žmogumi ir matau, ar jis kvaištelėjęs, ar ne. Jau dabar stojantys į partiją patys pagal išsilavinimą skirstosi į komitetus, o paskui jie išsirinks viršesnį, kuris galėtų būti deleguojamas į Seimą", – pridūrė K.Brazauskienė.

Su V.Šustausku buvo ne pakeliui

Steigiamajame DDVP suvažiavime buvo matyti kai kurių buvusių Demokratinės darbo partijos veikėjų ir A.Brazausko bendražygių, pavyzdžiui, buvęs prezidento patarėjas ir atstovas spaudai Jonas Rekešius.

Po neilgai užtrukusio steigiamojo suvažiavimo jo dalyviams viešbutyje buvo surengtos vaišės.

Pernai rugpjūtį K.Brazauskienė buvo išrinkta skandalingai pagarsėjusios Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) vadove, tačiau lapkritį, nesusitarusi su prieštaringai vertinamu LLS lyderiu Vytautu Šustausku, ji iš šios partijos pasitraukė ir paskelbė apie planus steigti savo vadovaujamą naują politinę jėgą.

Gyvuos tik iki rinkimų

Politologas Algis Krupavičius teigia, kad prezidento našlės K.Brazauskienės inicijuotas naujos DDVP steigimas yra bereikšmis įvykis Lietuvos politikoje, o ši organizacija tikriausiai gyvuos tik iki rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.

"Manau, iš esmės nėra jokios reikšmės, kad tokia partija įsikūrė. Tai bus organizacija iki šių metų rinkimų ir po jų tikriausiai išnyks. Dar klausimas, ar ji bus užregistruota, ar užteks steigėjų", – BNS sakė A.Krupavičius, komentuodamas šeštadienį įvykusį DDVP steigiamąjį suvažiavimą.

Jis sakė neįsivaizduojantis, į kokį elektoratą galėtų taikyti K.Brazauskienės kuriama politinė organizacija.

"Partijoms, kurios nori šį tą nuveikti, reikia bent trijų dalykų. Pirma – turėti programą, kuri būtų gana aiškiai apibrėžiama politiniame lauke. Antra – turėti organizaciją, trečia – turėti lyderį. Ši pretendentė į partijas neturi nė vieno iš išvardytų požymių", – konstatavo A.Krupavičius.

Buriamos naujos partijos

Artėjant šių metų spalį vyksiantiems naujojo Seimo rinkimams Lietuvoje pagausėjo steigiamų naujų partijų.

Pernai gruodį buvo įkurtas Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamas politinis judėjimas "Taip", žadantis puoselėti liberaliąsias vertybes. Ši partija jau perėjo įregistravimo procedūrą.

Taip pat gruodį atkurta Tautininkų sąjunga, jos vadovu išrinktas Seimo narys Gintaras Songaila. Teisingumo ministerija jau patikrino šios partijos steigimo dokumentus ir patvirtino juos kaip atitinkančius įstatymo reikalavimus. Netrukus tautininkai turėtų užbaigti registracijos procesą – pateikti atitinkamą prašymą Juridinių asmenų registrui.

Neseniai Tautininkų sąjunga paskelbė sudaranti bendrą politinį bloką su kitomis nedidelėmis politinėmis organizacijomis – Socialdemokratų sąjunga ir Centro partija. Susivienijimas pavadintas "Už Lietuvą Lietuvoje". Jis žada puoselėti nacionalines vertybes.

Verslininko Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga nusprendė pakoreguoti, t. y. modernizuoti, savo pavadinimą. Baigusi perregistravimo procedūras ji turėtų vadintis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Žudynėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio šalininkai irgi pranešė apie savo partijos steigimo procesą. Drąsos kelio partijai turėtų vadovauti buvęs kunigas Jonas Varkala.

Nors steigiamasis šios partijos suvažiavimas surengtas jau prieš kelias savaites, Teisingumo ministerija tikina iki šiol neturinti jokių jos steigimo dokumentų.

"Įstatymai numato, kad steigiama partija privalo sušaukti steigiamąjį suvažiavimą ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo įsiregistruoti Juridinių asmenų registre. Per šį laiką privalo būti atliktos dokumentų patikrinimo procedūros Teisingumo ministerijoje, taip pat kiti registravimo veiksmai", – aiškino ministerijos atstovė spaudai Vaida Vencevičiūtė.

Visi prieš registraciją būtini parengiamieji veiksmai paprastai užtrunka apie 1,5–2 mėnesius.

Atkreiptas dėmesys, kad jei "Drąsos kelio" partija nori dalyvauti Seimo rinkimuose, ji privalo ne vėliau kaip šių metų rugpjūčio pradžioje būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Tai reiškia, kad Teisingumo ministerijai vėliausiai birželį turi būti įteikti tvarkingi partijos steigimo dokumentai.

Šiuo metu Lietuvoje oficialiai įregistruotos 39 politinės partijos. Penkioms yra pradėtas likvidavimo procesas.