PRIE JŪROS

Ir R.Šilanskui parūpo žuvys

Po poros saulėtų dienų, kai jūroje gerai kibo menkės, - atokvėpis. Besiniaukianti padangė vakar žvejus jau vijo į krantą. Darganos nepabūgo tik nuo Palangos tilto laimę bandę meškeriotojai. Katinams plekšnių sugavusioje draugijoje bičiulius smagiais pokštais vaišino ir anekdotų karalius Raimundas Šilanskas.

Anot linksmų plaučių vyrukų, jie į Palangą nuo žmonų pasprukę ne grožėtis undinėmis ar dairytis į svetimas moteris. Ruduo - toks metas, kai tikriems žvejams reikia sužvejoti jei ne toną menkių, tai bent puskibirį plekšnių. Iš Telšių į Palangą laisve pasimėgauti atskubėjęs anekdotų karalius ant tilto šmaikštavo. Pasak jo, žuvys geriau kimba, kai joms pasakoji apie laimingą ateitį, kuri laukia šioms prarijus ant kabliuko užmautą krevetę.

Kita meškeriotojų grupė, įsitaisiusi atokiau nuo anekdotų karaliaus brolijos, traukė vis dar kimbančias strimeles. Skirtingos brolijos, kitos ir žuvys. Tik dangus visiems vienodai apniukęs ir šildymosi priemonė su užkanda panaši.

Priekrantės vandenyse ties senąja Nemirsetos laivų gelbėjimo stotimi žūklavę Aleksandro Antiušino įmonės vyrai prieš darganą į krantą parplaukė su neblogu menkių laimikiu. Jie tvirtino, kad, aprimus orams, vėl plauks prie jūroje paliktų tinklų.

Vakarop per uosto vartus grįžo ir Lietuvos ekonominėje zonoje menkes gaudę laivai.