Lietuvos ir Ukrainos kultūros ministrai, susitikę Vilniuje, teigia, kad kartu su bevizio režimo įsigaliojimu plės bendrus projektus. Vienas iš svarbių pavyzdžių – Kijevo Pečorų lauros ir Lietuvos dailės muziejaus bendradarbiavimo sutartis.

Kijevo Pečorų laura, 30 hektarų teritoriją užimantis vienuolynų ir cerkvių kompleksas, įkurtas prieš beveik tūkstantį metų. Į Vilnių, Taikomosios dailės muziejų, ukrainiečiai atvežė Pečorų lauros fotografijų parodą, pažymėdami, kad su beviziu režimu tikisi ir intensyvesnio kultūros specialistų bendradarbiavimo.

„Tikimės, kad galėsime kartu atlikti mokslinius tyrimus, jau vyksta restauratorių mainai. Ukrainos specialistai viešėjo Prano Gudyno restauravimo centre, laukiame atvažiuojančių lietuvių“, – sako Nacionalinio Kijevo-Pečoros istorinio-kultūrinio draustinio generalinis direktorius Liubomiras Michailina.

Istoriko Alfredo Bumblausko teigimu, Kijevo Pečorų laura yra viena reikšmingiausių Kijevo šventųjų vietų. „Tai yra vienas svarbiausių, jeigu ne pats svarbiausias Kijevo sanktuariumas. <...> Noriu pasakyti, kad čia yra palaidota 14 Gediminaičių. Vilniuje mes turime, sakykime, du su puse, o čia – keturiolika“, – pastebi istorikas.

Parodą atidarę Lietuvos ir Ukrainos kultūros ministrai tarėsi, kokios pagalbos kultūros institucijoms gali prireikti iš ministerijų. Pasak Ukrainos kultūros ministro Jevhenijaus Niščiuko, ministerija keičia įstatymus, kad Ukrainos teatro, kino, meno kūrėjai turėtų geresnes galimybes bendrai kūrybai.

„Kalbėjome, kad turime bendrą istoriją ir šiandien yra daug temų, kurios domina ir mus ir jus. Tai istoriniai šaltiniai, kūrybinės industrijos. Gal reikės keisti ir kai kuriuos įstatymus. Vienas iš bendradarbiavimo pavyzdžių – paminklo kunigaikščiui Konstantinui Ostrogiškiui atstatymas“, – sako ministras.

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson teigimu, bevizis režimas tarp šių dviejų šalių leis įvairiausių sričių menininkams daugiau migruoti.

Daugiau apie tai – Monikos Petrulienės reportaže.