IŠSEKO KANTRYBĖ: DIDESNIŲ ALGŲ REIKALAUJA IR KULTŪROS DARBUOTOJAI

Kultūros ir meno darbuotojai reiškia nepasitenkinimą dėl pernelyg lėtai kylančių atlyginimų ir kitą savaitę Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, rengia piketą.

Pasak Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkės Vidos Garunkštytės, piketas rengiamas, nes Kultūros ministerija neatsižvelgė į reikalavimus kelti sektoriaus darbuotojų atlyginimus po 150 eurų jau kitąmet, ministerija įsipareigojo juos padidinti vidutiniškai po 21 eurą, tam skirdama 3,5 mln. eurų.

V. Garunkštytė teigė, kad atlyginimai kultūros ir meno sektoriaus darbuotojams pastarąjį kartą didinti 2016-aisiais, tačiau šį didinimą jau panaikino infliacija.

„Mums dar rugpjūčio 3 dieną Kultūros ministerija išplatino raštą, kad didins nuosekliai atlyginimus nuo 21 euro per mėnesį 2019-aisiais iki 30-ies eurų 2020-aisiais. Valdžia, kuri deklaravo, kad prioritetas yra kultūra ir kad bus sulyginti viešojo sektoriaus švietimo ir kultūros darbuotojų atlyginimai, nuėjo priešingu keliu: įvedus mokytojų etatinį apmokėjimą, mūsų atotrūkis tik didėja. Kadangi derybos išsemtos, rengiame pilietinę akciją, norime parodyti ir visuomenei, ir valdžiai, kad mes dar esame“, – BNS sakė V. Garunkštytė.

Valdžia, kuri deklaravo, kad prioritetas yra kultūra ir kad bus sulyginti viešojo sektoriaus švietimo ir kultūros darbuotojų atlyginimai, nuėjo priešingu keliu.

Protestą be Trišalės tarybos Kultūros komiteto inicijuoja kultūros centrų, teatrų, muziejų, viešųjų bibliotekų ir kitų kultūros įstaigų darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos.

Jų teigimu, pernai Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, jis buvo trečioje vietoje pagal mažumą Europos Sąjungoje.

„Gyvename XXI amžiuje, jau 28 metus esame nepriklausomoje Lietuvoje, bet kultūros sektoriaus atlyginimai yra treti nuo galo Europos Sąjungoje, žemiausiai iš visų viešojo sektoriaus darbuotojų. Manome, kad žmogus, dirbdamas kultūros sektoriuje, turėtų galėti patenkinti bent savo bazinius poreikius“, – aiškino V. Garunktštytė.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson teigia, kad teisė reikšti nuomonę įvairiomis formomis garantuojama demokratinėje visuomenėje ir sako suprantanti „norą kovoti už savo teises“. Anot ministrės, duotas pažadas didinti kultūros srities darbuotojų atlyginimą priartinant jį prie švietimo sektoriaus, nėra pamirštas bei žadėjo siekti įgyvendinti įsipareigojimus.

„Tačiau šį įsipareigojimą finansiškai sunku įgyvendinti iš karto.  Atlyginimus pradedame didinti nuo kitų metų, bet koks tai bus padidėjimas,  šiandien dar negaliu tiksliai pasakyti, nes kitų metų biudžeto projektas nėra galutinai sudėliotas“, – tikino ji.

Anot L. Ruokytės-Jonsson, derybos su Trišale taryba numatytos rugsėjo pabaigoje.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neatmeta, kad Seime svarstant biudžetą kultūrininkų algų kėlimui gali būti numatyta ir daugiau nei 3,5 mln. eurų.

„Bus apsispręsta dėl biudžeto Seime ir tada bus aišku, kokie jie (atlyginimai – BNS) yra. Bet kokiu atveju, aš sveikinu žmones, kurie yra aktyvūs, reiškia savo interesus ir protesto akcijose“, – BNS sakė R. Karbauskis.

„Seime tas sprendimas bus priiminėjamas, bus šnekama apie trejų metų perspektyvą. Tikiuosi, kad rengiant šakinę sutartį tarp profsąjungų ir Kultūros ministerijos, yra galimybė susitarti ir dėl ilgesnės perspektyvos, ne tik kitų metų“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis pabrėžė, Seimas ir Vyriausybė pastaruoju metu yra priėmę kultūrininkams palankių sprendimų, pavyzdžiui, steigiamos Regioninės kultūros tarybos, koordinuojančios lėšas kultūros projektams, įsteigtas ir atskiras fondas, skirtas teatrų bei koncertinių įstaigų projektams.

Profesinių sąjungų duomenimis, šalyje pernai buvo 13,3 tūkst. kultūros ir meno darbuotojų.