Bendrovės "Leo LT" akcininkės "NDX energijos" valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius leidžia suprasti, kad nesipriešins Vyriausybės norui naikinti nacionalinį investuotoją.

Prieš vėją nepapūsi

Vakar dienraščio portalo forume viešėjęs I.Staškevičius teigė, kad apie liūtu vadinamą projektą visuomenė prastai kalba ir dėl Vyriausybės kaltės. "Leo LT" blogai vertina pagrindinis jos savininkas – Vyriausybė. Jeigu šeimininkas nuolat prastai atsiliepia apie savo valdomą bendrovę, sunku tikėtis palankios visuomenės nuomonės", – sakė I.Staškevičius.

Jis nurodė, kad pakeisti susidariusią nuomonę nelengva, esą tam pirmiausia reikėtų "Leo LT" vadovų ir juos skyrusios Vyriausybės atstovų valios. "Vien mano ir "NDX energijos" pastangų čia tikrai neužteks", – pridūrė "NDX energijos" valdybos pirmininkas.

I.Staškevičius, pastebėjęs, kad išgelbėti "Leo LT" – ne jo galioms, teigė nesiekiąs išsaugoti šio darinio. Pasak verslininko, jis tik nori, kad daugiau žmonių suprastų svarstomo klausimo esmę, o ne slystų paviršiumi.

Laukia sunkūs sprendimai

Paklaustas, kodėl Vyriausybė tik kalba, bet neinicijuoja sprendimų dėl "Leo LT" ateities, I.Staškevičius atsakė: "Manau, sprendimų nėra dėl to, kad juos rasti tikrai sudėtinga. Turbūt tai ne kryžiaus žygis, o tiesiog politinio populiarumo ir reitingų vaikymosi padariniai."

I.Staškevičius mano, kad "Leo LT" projekto permainos neišvengiamos, o nacionalinio investuotojo išformavimas – vienas galimų scenarijų.

Pasak "NDX energijos" vadovo, su Vyriausybe galime susitarti ir be ginčų. "Neieškau preteksto bylinėtis ir tiriu patirties, kad teisininkų dalyvavimas procesą daro tik sudėtingesnį", – sakė I.Staškevičius.

Anot jo, Vyriausybė gali arba pasiūlyti, arba pareikalauti parduoti "NDX energijai" priklausančias "Leo LT" akcijas. "Kol nėra tokio pareiškimo, man ką nors komentuoti būtų nekorektiška. Galiu tik pridurti, kad prisidėsime ieškodami išeities sprendžiant "Leo LT" likimą", – kalbėjo I.Staškevičius.

Pagyrė konkurentą

Portalo lankytojus domino ir galima "NDX energijos" parama žiniasklaidai formuojant viešąją nuomonę apie "Leo LT" projektą.

Atsakydamas į šį klausimą I.Staškevičius teigė, kad ką nors papirkinėti nebuvo prasmės.

"Jau rašantis steigimo sutartį buvo aišku, kad toks projektas susidurs su ne vienos Seimo daugumos ar Vyriausybės priežiūra, todėl remti ar papirkinėti konkrečius asmenis nebuvo prasmės. Dar aiškiau tai parodė pastarųjų rinkimų rezultatai ir visuomenės apklausų duomenys. Galima daryti išvadą, kad per "Leo LT" Lietuvoje padaugėjo skaidrumo ir demokratijos. Šia prasme Darius Mockus pasiekė didelę moralinę ir politinę pergalę", – apie koncerno "MG Baltic", valdančio LNK televiziją ir naujienų portalą alfa.lt, savininką atsiliepė I.Staškevičius. Vėliau jis pridūrė kalbėjęs be jokios ironijos, nes "Leo LT" istorija rodo, jog D.Mockus nugalėjo.

Investuos kitur

I.Staškevičius nesijaudina, jei jo vadovaujama "NDX energija" praras "Leo LT". Anot jo, bendrovė turi ir galimybių, ir planų investuoti kitur.

"NDX energija" iš tiesų domisi investiciniais projektais užsienyje, pavyzdžiui, vėjo elektrinių parkais, taip pat sulaukiame pasiūlymų įsigyti elektroninės prekybos portalų, netgi atidžiau nagrinėjome vieną tokį projektą Bulgarijoje. Kol kas jokių konkrečių įsigijimų nesame atlikę ir artimiausiu metu jų tikėtis sunku", – sakė verslininkas.

"Leo LT" stumia iš žaidimo

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas vakar pareiškė, kad elektros perdavimo sistemos operatorė "Lietuvos energija" privalės užtikrinti, kad bus įgyvendintas elektros jungties tarp Švedijos ir Baltijos valstybių projektas, neatsižvelgiant į "Leo LT" veiklos tęstinumą.

Anot A.Sekmoko, "Lietuvos energija" yra pajėgi įgyvendinti projektą, o "Leo LT" antrinė bendrovė "InterLinks" ir toliau vykdys šio projekto parengiamuosius darbus.

Birželio 17 d. Briuselyje visų Baltijos jūros šalių vadovai ir Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso ketina pasirašyti memorandumą dėl Baltijos energetikos jungčių plano. Todėl, pasak A.Sekmoko, partneriams turi būti aiškiai įvardytos bendrovės, kurios bus atsakingos ir sugebės įgyvendinti sudėtingus tarptautinius energetikos projektus.

Elektros jungties iš Švedijos į Lietuvą projektui, įskaitant ir perdavimo tinklų stiprinimą Latvijoje, ES yra numačiusi skirti 175 mln. eurų (604 mln. litų). Bendra šalių paraiška dėl ES lėšų panaudojimo turi būti pateikta iki liepos 15 d. Iki tos dienos turi būti pateiktos ir Vyriausybės darbo grupės išvados dėl "Leo LT" likimo.