Lietuvoje 16 tūkst. užsieniečių teikia įvairiausias paslaugas. Daugiausia tai grožio specialistai, maisto kurjeriai ir pavežėjai. Nuo šių metų jie privalo su klientais kalbėti lietuviškai.
„Užsisakiau internetu lietuvių kalbos kursus. Jau žiūrėjau kai kuriuos kursus, o nuo vasario pradėsiu“, – pasakojo užsienietis.
Kai kurie užsieniečiai sako, kad susikalba lietuviškai. Tačiau, pakalbinti, dažnai atsako angliškai, todėl įstatymo iniciatoriai pripažįsta, rezultatai kol kas neįkvepia.
„Tvarka bent jau įsigaliojo. Tai geras požymis, o kažkuriuo momentu, ar tai po pusės metų, tvarka pradės veikti“, – teigė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Atvežė picą, pica ne termokrepšyje. Klausiu, kodėl? Nesupranta nė viena kalba – nei rusų, nei anglų, nei kokia kita.
Per tris savaites jau gauta skundų dėl kalbos įgūdžių.
„Atvežė picą, pica ne termokrepšyje. Klausiu, kodėl? Nesupranta nė viena kalba – nei rusų, nei anglų, nei kokia kita“, – pasakojo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Jei tiriant skundą užsienietis nepateiks dokumento, kad išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, grės bauda.
„Mažiausios Europoje. Nuo 90 iki 170 eurų“, – į klausimą kokios baudos numatomos, atsakė A. Valotka.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Duotas pusės metų pereinamasis laikotarpis, kai baudžiama nebus. Reikalavimai nėra visiems vienodi. Maistą atvežęs kurjeris dar gali pasisveikinti angliškai, „Hello“. Bet jei klientą į mašiną priėmęs pavežėjas ištars „Hello“, tai jau pažeidimas.
„Jei tai yra pavežėjas, jis turi atsakyti lietuviškai. Jei tai yra maisto kurjeris, mes to netraktuosime kaip skundo, kurio turinys yra pakankamas“, – paaiškino A. Valotka.
Kol kas į lietuvių kalbos egzaminą užsirašė 200 užsieniečių.
„Mes esame pasirengę šiais metais apie 15 000, jei reikėtų egzaminus laikyti, sudaryti galimybes“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.
Įstatymą, kad užsieniečiai paslaugas teiktų lietuviškai, pasiūlė konservatoriai, nors būtent jų valdymo metais užsieniečių Lietuvoje ir padaugėjo dešimtimis tūkstančių. Dabar, kad reikalavimas neveikia, kaip tikėtasi, kaltinama Mokesčių inspekcija. Kodėl leidžiant užsieniečiams dirbti, nereikalaujama lietuvių kalbos pažymos?
„Lietuvių kalbos pažymėjimo reikalavimas individualią veiklą registruojant, ar licenciją gaunant pavežėjo paslaugoms“, – sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Mokesčių inspekcija tvirtina, dar pernai informavo politikus, kad jeigu tikisi veiksmų iš inspekcijos, turi praplėsti įgaliojimus.
„VMI netikrina kvalifikacijos ir kompetencijos. Netikrina, ar kirpėja moka kirpti, ar kepėja moka kepti ir mes manome, kad tai nėra mūsų tiesioginė funkcija. Mūsų funkcija yra surinkti mokesčius“, – pridūrė Mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Matomas ir kitas naujo įstatymo trūkumas. Kodėl kalbėti lietuviškai reikalaujama tik iš paslaugas teikiančių užsieniečių, dažniausiai tai žemos kvalifikacijos darbai? Kodėl nėra reikalavimų užsieniečiams vadovams?
„Mūsų nuomone, tai turi būti daroma visose srityse, nebūtinai individualioje veikloje: ir steigiant įmones, ir direktoriams, vadovaujančias pareigas einantiems asmenims“, – teigė R. Virvilienė.
Mokesčių inspekcija sako apie trūkumus informavusi dar pernai. Politikai nieko netaiso, tik siunčia vėl tą patį reikalavimą – kad institucijos tikrintų lietuvių kalbos mokėjimą.
Įstatymą priėmę konservatoriai, dabar jau nebeturintys ir daugumos, nori kažką pakeisti – dalija lipdukus.
Ir tikisi, kad kažkaip užsieniečiai lietuviškai prabils.
Naujausi komentarai