„Vasario 16-oji, kaip ir visos kitos Lietuvoje buvusios šventės, buvo uždrausta jau nuo 1940-ųjų. Jos nebuvo galima minėti oficialiai ir viešai. Tačiau skirtingai nei kitas šventės, pavyzdžiui, religinės, šita diena buvo tarsi valstybės atminimo diena, kad valstybė nėra mirusi žmonių galvose“, – apie šventės svarbą pasakoja Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros vedėjas doc. dr. Arūnas Streikus.
Jis prideda, kad būtent prieš 30 metų jau buvo galima laisviau minėti Vasario 16-ąją. Tačiau prieš tai žmonės susidurdavo su nemenkais sunkumais ir pavojais.
„Buvo iššūkis, kaip ją paminėti – net ir didžiausio draudimo sąlygomis parodyti, kad tai nėra eilinė diena. Sakyčiau, kad pagrindinis minėjimo būdas – iškabinti trispalvę“, – teigia dr. A. Streikus.
Anot jo, tam buvo rengiamasi iš anksti, mat viešos erdvės visuomet buvo akylai stebimos, o šventės metu mobilizuojamos kuo didesnės milicijos pajėgos.
Tiesa, milicija buvo ne vienintelė problema. Norint kur nors pakabinti vėliavą, ją pirma reikėjo pasiūti. Tam reikėjo medžiagų, kurių buvo sudėtinga gauti.
„Tokių ryškių spalvų audinių buvo galima gauti nedidelėje dalyje parduotuvių“, – tvirtina pašnekovas.
Naujausi komentarai