„Iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad Varšuva nepageidauja bendro poligono su Lietuva ir norėtų, jog jis būtų patrauktas toliau nuo valstybinės sienos, rodo didelį Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė jis.
Anot politiko, Lietuvos valdžia „jau seniai nebemoka derinti veiksmų ar veikti diplomatiškai“.
„Idėjos ir svarstymai viešinami nepasitarus su sąjungininkais, neatliekami būtini namų darbai, o pareiškimai skamba į visas puses – dažnai valstybės vadovai ir ministrai viešumoje vieni kitiems prieštarauja. Chaosas ir nekompetencija dominuoja tarpvalstybiniuose santykiuose“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Konservatorių lyderis pabrėžė, kad žinia iš Varšuvos yra palanki ir populistams, kurie dabar nepraleis progos tuo pasinaudoti.
Chaosas ir nekompetencija dominuoja tarpvalstybiniuose santykiuose.
Nepaisant to, L. Kasčiūnas tikino, kad TS-LKD frakcija Seime parems poligono įstatymą.
Kaip rašė BNS, Lietuvos vyriausybė parengė planus steigti naują karinį poligoną Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio apylinkėse, netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienų, strategiškai svarbiame Suvalkų koridoriuje.
Lietuvos valdžios atstovai teigė, kad šis projektas yra svarbus stiprinant NATO rytinio flango gynybą, ir pasiūlė Lenkijai kartu statyti bei naudoti šį poligoną.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda (Pavelas Beida) ketvirtadienį Suvalkuose žurnalistams pareiškė, kad Kapčiamiesčio karinio poligono teritorija nebus plečiama į Lenkijos pusę.
Viceministras pridūrė, kad šiuo metu vyksta derybos, siekiant užtikrinti, jog poligonas būtų įrengtas pakankamu atstumu nuo Lenkijos sienos, iš dalies dėl vietos gyventojų protestų Seinų krašte.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono steigimui, tam dar pritarti turės Seimas.
Poligonas steigiamas tokį sprendimą pernai priėmus Valstybės gynimo tarybai.
Šis sprendimas sukėlė dalies vietos gyventojų ir kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Numatyta, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
Šalies pareigūnai: Lenkijai atsisakant bendro poligono idėjos, jie galės treniruotis Kapčiamiestyje
Lenkijai atmetus bendro karinio poligono su Lietuva idėją, šalies pareigūnai sako, kad dvišalis bendradarbiavimas gynybos srityje bus tęsiamas kitomis formomis, kaimynai pratyboms galės naudotis planuojamu įsteigti Kapčiamiesčio poligonu.
„Mano supratimu, klausimas Lenkijai buvo pasiūlytas spontaniškai, ne kažin ko tikintis. Lenkija galės pasinaudoti puikiausiai mūsų poligonu Kapčiamiesčio“, – BNS penktadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.
Lenkija galės pasinaudoti puikiausiai mūsų poligonu Kapčiamiesčio.
„Mes jau toli pažengę, jie būtų nuo pradžių vėl viską (pradėję derinti dėl poligono – BNS), vėl viskas atsidėtų. Aš manau, kad čia natūraliai valstybė paskaičiavo, kad jai geriau naudotis pastatytu poligonu negu bendrai statyti“, – kalbėjo jis.
R. Sinkevičius tikino, kad bus priimtas karinio mobilumo paketas ir supaprastintas karinių dalinių judėjimas tarp valstybių – „atsiras karinis Šengenas“.
„Čia visai viskas šalia, tai kam čia reikia tą poligoną tarpvalstybinį padaryti. Žinot, kada yra bendras, tai kaip ir potencialiai kuriama tokia konfliktinė situacija“, – sakė NSGK pirmininkas.
„Kaip versle – jeigu du broliai padaro verslą, abu turi po lygias dalis, (...) labai retai, kada neatsiranda konflikto. Ar mums čia šito reikia? Ar mums čia reikia tam tikro derinimų, procesų ilginimo? Turėsime savo (poligoną – BNS)“, – paaiškino jis.
Lietuvos valdžios atstovai teigė, kad šis projektas yra svarbus stiprinant NATO rytinio flango gynybą, ir pasiūlė Lenkijai kartu statyti bei naudoti šį poligoną.
Iki šiol, anot R. Sinkevičiaus, nebuvo kilę nesutarimų su kaimynine valstybe dėl poligono lokacijos.
Paklaustas apie šiuos Lenkijos viceministro pasisakymus, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sakė nemanantis, kad tai gali indikuoti kaimyninės valstybės atsitraukimą nuo bendros gynybos planų.
„Manau, kad nuo bendros gynybos tai tikrai neatsitrauks, nes esame NATO sąjungininkai ir reikalui esant mes tikrai tikimės ir Lenkijos paramos“, – BNS sakė D. Matulionis.
„Ne kartą su lenkais kalbėta, ir prezidentas kalbėjo su prezidentu (Karoliu – BNS) Nawrockiu (Karoliu Navrockiu), ir mūsų krašto apsaugos ministras kalbėjo – visada buvo pozityvus požiūris ir išlieka, aš įsivaizduoju. Kol kas nenorėčiau komentuoti vieno tokio epizodinio pasisakymo, nes iš tiesų tie kontaktai buvo“, – tvirtino jis.
Robertas Kaunas sako, kad planai su Lenkija dėl poligono nesikeičia
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, jog visada buvo kalbama apie Lenkijos karių treniravimąsi naujai kuriamame poligone, o ne Varšuvos norą jį steigti kartu.
„Aš suprantu, kad visiems reikia skambių antraščių, o opozicijai tuščio oro virpinimo, visgi niekas nepasikeitė – koks planas buvo, toks ir yra. Kodėl reikia sukelti tokią dezinformacijos bangą?“ – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė jis.
Aš suprantu, kad visiems reikia skambių antraščių, o opozicijai tuščio oro virpinimo, visgi niekas nepasikeitė – koks planas buvo, toks ir yra. Kodėl reikia sukelti tokią dezinformacijos bangą?
Kiek vėliau Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išplatintame vaizdo komentare R. Kaunas sakė, kad sausį grįžęs iš susitikimo su Lenkijos gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu (Vladislavu Kosiniaku-Kamišu) siuntė žinią, jog Lenkija norėtų treniruotis Kapčiamiesčio poligone, o ne jį steigti kartu.
„Reiškia, treniruotis kartu Kapčiamiesčio poligone, o idėją dėl bendro poligono galbūt galima būtų vystyti ateityje. Toks sprendimas šiandien ir yra Lenkijoje priimtas, kad Lenkija nemato galbūt dabar poreikio poligono kurti savo pusėje, nes jie turi ir plečia savo poligonus kitose vietose, tuo metu Lietuva kartu galimai ateityje su Lenkija Kapčiamiesčio poligone treniruosis“, – kalbėjo jis.
Ministras pabrėžė, kad su Lenkijos puse yra sutarta, jog poligonas bus įrengiamas 500 metrų atstumu nuo Lenkijos sienos.
„Suvalkų koridorius yra kritinė vieta karo atveju, todėl Lietuvos pusėje mes turime padaryti viską, kas yra įmanoma Suvalkų koridoriaus apginamumui“, – sakė R. Kaunas.
„Lenkija tuo metu iš savo perspektyvų irgi stengiasi ir investuoja į karinius poligonus, plečia esamus lygiai taip pat tokiu pat tikslu tobulinti ir mokyti savo kariuomenę, o atvykę į treniruotes kartu į Kapčiamiesčio poligoną užtikrins Suvalkų koridoriaus apginamumą“, – kalbėjo jis.
(be temos)