„Tokią iniciatyvą Lietuvos šaulių sąjunga palaikytų tik ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo metu šaulių vedamas Pilietiškumo ir gynybos kursas devintokams reikalauja daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Norint sėkmingai ir kokybiškai įgyvendinti kurso plėtrą, būtina tinkamai pasiruošti: numatyti papildomą finansavimą, paruošti instruktorius, paruošti naują programą, skirtą žemesnių klasių mokiniams“, – Eltai komentavo D. Jonušas.

„Norėtųsi dar vienus Pilietiškumo ir gynybos kurso metus pilnai užbaigti dirbant su devintokais, sklandžiai sustyguoti visą mechanizmą, patobulėti identifikavus spragas, o tada jau būtų galima dairytis į žemesnes klases“, – pridūrė šaulių vado pavaduotojas.

Taip pat konservatoriai siūlo, kaip spręsti klausimą dėl instruktorių trūkumo – svarstoma numatyti, kad į atsargą išėję pareigūnai ir kariai gautų pensijos priedą net ir tuo atveju, jeigu užsiima pedagogine veikla. D. Jonušas pažymi, jo rasti instruktorių vesti kursus mokiniams yra išties sunku, todėl tokia paskata palengvintų naštą Šaulių sąjungai.

„Kiekvienas karinės patirties turintis ir su moksleiviais kokybiškai dirbti gebantis instruktorius mums būtų palengvinimas. Jeigu tik atsirastų tokių atsargos kariškių, kurie norėtų savo laisvą laiką paskirti pedagogikos studijoms ar psichologinių ir pedagoginių žinių kursams ir persikvalifikuoti, sudalyvauti viešajame pirkime, gauti visas reikiamas pažymas, išsiimti individualios veiklos pažymą, darbo su vaikais QR kodą ir prisidėti prie mūsų instruktorių komandos – labai mielai prašome prisijungti. Visada laukiame, nes nieko nėra prasmingiau už jaunosios kartos ugdymą“, – teigė D. Jonušas.

KAM: iki 2028 m. įmanoma sukurti reikiamus pajėgumus ir struktūrą

Tuo metu KAM, vertindama konservatorių siūlymą, pabrėžia, kad galimybių plėsti gynybos įgūdžių kursą 5–12 klasėms yra, bet tam reikia įvertinti turimus resursus ir užtikrinti tinkamą instruktorių parengimą. Ministerijos skaičiavimu, iki 2028 m. būtų galima tinkamai pasiruošti kurso plėtrai.

„Matome galimybę plėsti šį kursą ir į kitų klasių programas 5–8 klasėms, bet tai būtų kompleksiška iniciatyva. Tam būtina įvertinti turimus resursus, užtikrinti tinkamą instruktorių pasirengimą, turėti aiškią metodiką ir atlikti išankstinius bandymus – kaip buvo daroma su 9–10 klasėmis“, – atsakymuose raštu Eltai teigė ministerija.

Norint sėkmingai ir kokybiškai įgyvendinti kurso plėtrą, būtina tinkamai pasiruošti: numatyti papildomą finansavimą, paruošti instruktorius, paruošti naują programą, skirtą žemesnių klasių mokiniams.

„Pirmiausia reikėtų pradėti nuo pilotinių projektų, adaptuoti turinį skirtingo amžiaus moksleiviams, o tik po to svarstyti apie visos apimties diegimą. Mūsų vertinimu, iki 2028 metų įmanoma sukurti reikiamus pajėgumus ir struktūrą, kad tokio tipo ugdymas būtų pilna apimtimi įtrauktas į 5–12 klasių programas“, – priduria KAM.

Ministerijos manymu, siekiant išspręsti instruktorių trūkumo klausimą, yra galimybių įtraukti į kursą ir kitus partnerius – pedagogus, savivaldybių mobilizacijos specialistus, karius savanorius, nevyriausybines organizacija ir aukštąsias mokyklas.

Akcentuojamas ir rezervo karių įtraukimas į ugdymo procesą dėl jų turimos patirties, todėl pasiūlymas lengvinti sąlygas atsargos kariams vertinamas kaip galima skatinimo priemonė.

„Pasiūlymas (...) galėtų padėti paskatinti atsargos karius įsitraukti į švietimo veiklas. Visgi, reikėtų atidžiai įvertinti tokios lengvatos taikymo sąlygas, kad sprendimas būtų tvarus ir teisingas visų atžvilgiu. Esame pasirengę dalyvauti detalesnėse diskusijose šiuo klausimu“, – tvirtina ministerija.

Švietimo ministrė: būtų galima pasinaudoti sutrumpintais mokslo metais

Savo ruožtu švietimo ministrė Raminta Popovienė Eltą raštu informavo, kad jos vadovaujama ministerija ir KAM atnaujins bendradarbiavimo sutartį su Šaulių sąjunga. Numatomas ir bandomasis projektas, kuriuo kursas būtų organizuojamas ne tik 9–10, bet ir 7–8 klasių moksleiviams.

„Planuojame bandomąjį projektą, kuriuo Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas būtų organizuojamas ne tik 9–10 klasių, bet ir 7–8 klasių mokiniams. Iki šių metų pabaigos siekiama, kad visiems mokytojams būtų organizuoti pilietinio pasipriešinimo mokymai“, – Eltai raštu atsiųstuose atsakymuose teigė R. Popovienė.

Ministrės teigimu, jeigu būtų priimtas sprendimas trumpinti mokslo metus, kelių dienų laikotarpis galėtų būti išnaudotas organizuojant šaulių stovyklas.

„Jeigu ateityje būtų priimtas sprendimas 5-iomis dienomis trumpinti mokslo metų trukmę, svarstome galimybę minėtu laikotarpiu birželio mėnesį mokiniams organizuoti neformaliojo švietimo veiklas, tarp jų – ir šaulių stovyklas“, – sakė R. Popovienė.

Nors tokius įgūdžius stiprinti svarbu, sako ministrė, plėsti programas reikia nuosekliai ir apgalvotai, įvertinus jau dabar tenkančius krūvius moksleiviams.

„Visais šiais klausimais šiuo metu ir dirbame kartu su KAM“, – sakė R. Popovienė.

ELTA primena, kad opozicijoje dirbančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė siūlymą plėsti privalomą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą bei dėstyti jį ne tik devintokams, bet visiems 5–12 klasių moksleiviams. Konservatorių manymu, jau nuo artėjančių mokslo metų šis kursas turėtų būti dėstomas 10 klasių mokiniams, o ilgainiui aprėpti ir jaunesnius moksleivius bei 11–12 klasėse besimokančius jaunuolius.

Privalomo kurso užsiėmimuose devintokai dalyvauja nuo 2024 metų rugsėjo. Lietuvos šaulių sąjungos tris dienas organizuojami mokymai startavo 2022 metais – mokyklose kursai įvesti palaipsniui. Šiais mokslo metais kurse turėtų sudalyvauti beveik 31 tūkst. devintokų.

ŠMSM, KAM ir Šaulių sąjungos parengta programa skirta gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, suteikti praktinių įgūdžių. Per tris kurso dienas mokiniai mokosi įgūdžių išgyventi lauko sąlygomis, taip pat – kaip tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai ekstremalių situacijų atveju, kaip suteikti pirmąją pagalbą.

Be minėtų užsiėmimų devintokams, šiuo metu 9–10 klasėse mokoma privalomo Pilietiškumo pagrindų dalyko, skiriama po 1 pamoką per savaitę. 11–12 klasių moksleiviai gali pasirinkti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendrąją programą. Mokiniai savanoriškai taip pat gali įsitraukti ir į skautų ar Šaulių sąjungos veiklą, o tie, kurie nusprendžia savo būsimą profesiją susieti su karyba, turi galimybę pasirinkti mokytis kadetų mokyklose.