Vėliau tą patvirtino ir Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta.

„Lėktuvas yra ore. 97 Lietuvos ir vienuolikos užsienio valstybių piliečių turime. Paskutinę minutę prisijungė penki JAV piliečiai, vienas rumunas, po vidurnakčio jie turėtų pasiekti Vilnių“, – LRT televizijai sakė D. Buta.

Prieš skrydį iš jo buvo išlaipintas apžvalgininkas Marius Laurinavičius. Jis portalui „15min“ sakė, kad tokį nurodymą davė verslininkas Gediminas Žiemelis, nes anksčiau apžvalgininkas jį kritikavo dėl verslo Rusijoje.

Evakuacinį skrydį vykdo G. Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ užsakomųjų skrydžių įmonė „Chapman Freeborn“.

M. Laurinavičiaus teigimu, kompanijos, kuriam priklauso lėktuvas, atstovai jam pranešė, jog išlaipinti jį nurodė bendrovė, užsakiusi skrydį.

„Jie tikrai elgėsi labai korektiškai, labai mandagiai, pasakė labai aiškų dalyką, kad jie neturi kitos išeities kaip tik mane išlaipinti, nes gavo „griežtą“ kompanijos, kuri užsakė šitą reisą, nurodymą. Tuo pačiu jie pasakė, kad nežino jokios priežasties, tai niekaip nesusiję su pačia bendrove, ta, kuriai priklauso lėktuvas, nei su oro uostu, tai yra tiesioginis bendrovės, kuri užsakė šitą skrydį, nurodymas, kurio jie tiesiog negali nesilaikyti“, – LRT pasakojo apžvalgininkas.

Bendrovės „Skyllence“, aptarnaujančios privačius skrydžius Vilniaus oro uoste, vadovė Vilma Vaitiekūnaitė trečiadienio vakarą BNS teigė nežinanti, kodėl M. Laurinavičius buvo išlaipintas iš lėktuvo. Anot jos, tai bus aiškinamasi, kai jis grįš į Vilnių.

„Žinome tik tiek, kad antžeminio aptarnavimo bendrovei kilo klausimų dėl pateiktų iš operatoriaus duomenų“, – tvirtino V. Vaitiekūnaitė.

Jos teigimu, vietoje aiškintis nebuvo laiko ir galimybių, todėl nutarta verčiau palikti vieną žmogų, kad kitus būtų galima namo pargabenti dar trečiadienį.

„Tame regione labai intensyvus oro eismas, vyksta labai daug skrydžių ir jie visi didžiąja dalimi vėluoja, juos reikia pergrupuoti. Dėl karinės situacijos regione skrydžiai leidžiami tik iki sutemų, nes po to prasideda atakos ir nebesaugu skristi. Mums reikėjo vietoje greituoju būdu priimti sprendimą, ką darome – skrendame, kaip yra, ar laukiame ant žemės, užlaikome (skrydį – BNS), rizikuojame neišskristi šiandien visai“, – aiškino V. Vaitiekūnaitė.

Pasak jos, skrydžio antžeminį aptarnavimą Akabos oro uoste vykdė jordaniečių kompanija, o jo operatorius – Egipto kompanija.

Marius grįš namo, o rusišką verslo „kultūrą“ galutinai išvėdinsime.

NKVC atstovas teigė, jog centras taip pat aiškinamasi, kas nutiko, bus stengiamasi padėti M. Laurinavičiui parvykti į Lietuvą.

D. Butos teigimu, susisiekta su bendrovės, kuri vykdo skrydį į Lietuvą atstovais, ir paprašyta paaiškinti situaciją. M. Laurinavičiui išvykti iš regiono padeda Lietuvos diplomatai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniame tinkle pareiškė šios istorijos taip nepaliksiantis.

„Marius grįš namo, o rusišką verslo „kultūrą“ galutinai išvėdinsime“, – parašė jis.

Planuojama, kad lėktuvas iš Akabos Vilniuje nusileis ketvirtadienį apie 1 val. Lietuvos laiku.

Evakuacijos kaina

Lietuvos ambasados Izraelyje darbuotoja prašo dar kantrybės. Beveik 100 žmonių pavyko išvežti iš karo zonos – Izraelio.

Bet dabar įstrigo Jordanijoje, Akabos mieste, prie pat Izraelio sienos. Dykumoje – beveik 40 laipsnių karščio. Vyriausybės nupirktas skrydis į Lietuvą vis atidedamas.

„Skrydis nukeltas trečią kartą. Noriu tikėti, kad trečias kartas nemeluos“, – vylėsi evakuojamas lietuvis Giedrius Sakalauskas.

Bet dar buvo ketvirtas ir penktas atidėjimai. Pagal pirminį planą lėktuvas Vilniuje turėjo leistis antradienį 23 val.

„Žiūrime, kaip atitinkamai reaguoti į situaciją. Tai šiuo metu mūsų kolegos nuvažiavę į oro uostą ir bando susitarti, ar ten yra galimybė mums nuvažiuoti ir laukti skrydžio“, – pasakojo Lietuvos ambasados Izraelyje darbuotoja.

Teigia, jog bent išsimiegojo, kitaip nei Tel Avive. Jordanijoje nereikia kas kelias valandas bėgti į slėptuvę nuo raketų.

„Po 4 neramių naktų Tel Avive, gali išsimiegoti 10 valandų ir gyvenimas nušvinta kitomis spalvomis“, – sakė G. Sakalauskas.

Lėktuvą, kuriuo per Jordaniją parskraidinami Izraelyje įstrigę lietuviai, suorganizavo Gedimino Žiemelio „Avia Solutions Group“ priklausanti įmonė. Jos vadovė sako, jog pirmą kartą skrydis atidėtas, nes lėktuvas sugedo.

„Niekas nėra apsaugotas nuo orlaivio gedimo. Jei orlaivis sugedo, geriau jau palaukti nei vykdyti skrydį su nesaugiu orlaiviu“, – pabrėžė „Skyllence“ vadovė Vilma Vaitiekūnaitė.

Vėliau lėktuvo skrydžiai nukelti, nes esą vėlavo skrydžių leidimai.

„Ryte suvėlavo patvirtinimai ir leidimai iš Civilinės aviacijos administracijos“, – kalbėjo V. Vaitiekūnaitė.

Lėktuvą užsakė G. Žiemeliui priklausanti įmonė, bet pats lėktuvas priklauso ne G. Žiemeliui.  

Vyriausybė mokės G. Žiemelio įmonei, o ši atsiskaitys su lėktuvo savininkais – egiptiečiais. Lietuva už skrydį mokės 200 tūkst. eurų.

„Tokios situacijos ypatingos, nes ne visi nori vykdyti tokius skrydžius“, – teigė „Skyllence“ vadovė.

Lietuva tikisi, kad 75 proc. skrydžio kainos kompensuos Europos Sąjunga.  

Tarp į Lietuvą evakuojamų esantis apžvalgininkas Marius Laurinavičius sukritikavo, kad jei dėl tokios evakuacijos niekas neatsistatydins, tai apie krizių valdymą Lietuvoje galima pamiršti. Esą tai ne krizių valdymas, o krizių kūrimas.  

Kiti sako esantys dėkingi, kad Lietuva nemokamai pargabena savo piliečius iš karo zonos.  

„Jie mums padeda. Būtų kvailoka atstumti padedančią ranką“, – šnekėjo wvakuojamas lietuvis.

Vyriausybė užsakė ir apmokėjo lėktuvą. Lietuvos diplomatai palydėjo iš Izraelio, padėjo kirsti sieną, tvarko reikalus Jordanijoje.

Beveik 2 metus rekomenduojama išvis nevykti į Izraelį, nes bet kada gali pratrūkti karo veiksmai ir nebelikti skrydžių. Taip ir atsitiko.

Būtent dėl to, kad į Izraelį rekomenduojama nevažiuoti, yra šalių, kurios dabar negelbėja savo piliečių.  

Ir į Lietuvos pinigais užsakytą lėktuvą įsiprašė latviai, lenkai, estai. Iš viso – 11 šalių piliečiai.

Kaip rašė BNS, šis evakuacinis skrydis dėl orlaivio remonto ir sudėtingų aviacijos sąlygų regione buvo ne kartą atidėtas. Pagal pirminį planą lietuviai iš Akabos oro uosto turėjo išskristi dar antradienio vakarą.

Kelionė iš Jordanijos į Lietuvą turėtų kainuoti apie 200 tūkst. eurų. Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas antradienį patikino, kad Lietuvos piliečiams už evakuaciją susimokėti nereikės.

Tikimasi, kad dėl aktyvuoto civilinės saugos mechanizmo tris ketvirtadalius šios sumos kompensuos Europos Sąjunga, kitą dalį padengs Lietuvos Vyriausybė.

Kaip skelbia Europos Komisija, Bendrija iš viso padėjo evakuoti daugiau kaip 400 savo piliečių iš Izraelio per Jordaniją ir Egiptą. Tokius prašymus pateikė ne tik Lietuva, bet ir Slovakija, Graikija ir Lenkija.

Kaip anksčiau skelbė BNS, lietuviai Izraelio ir Jordanijos sieną kirto antradienį popiet. Jie žydų valstybę buvo priversti palikti dėl karinio konflikto tarp Izraelio ir Irano, šalims beveik savaitę raketomis apšaudant viena kitą.

Izraelis praėjusią savaitę pirmas smogė Iranui, ataką prieš Teherano branduolinius ir karinius objektus bei aukščiausio rango karininkus argumentuodamas siekiu sužlugdyti šalies pastangas pasigaminti branduolinį ginklą. Izraelio smūgiai kliudė ir gyvenamuosius rajonus.

Iranas, iki šiol tvirtinantis branduolinę programą vystantis civiliniais tikslais, atsakė Izraeliui savomis raketų atakomis.