Laiką leidžia aktyviai ir nenuobodžiai

„Jaunųjų šaulių būreliai – tai bendruomenė, kurioje ugdomos vertybės, grūdinami įgūdžiai ir stiprinamas jauno žmogaus pasitikėjimas savimi. Čia nuotykiai virsta naudingomis žiniomis, naujomis draugystėmis ir galimybėmis“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Dovidas Jonušas, pats praėjęs visą jaunojo šaulio kelią.

Jaunaisiais šauliais gali tapti visi moksleiviai nuo 11 iki 18 metų. Būreliuose jie rengiami pagal keturių pakopų programą, o užsiėmimai vaikams nekainuoja.

Kiekvienoje pakopoje vaikai mokosi išgyvenimo gamtoje ir ekstremaliose situacijose, pirmosios pagalbos, topografijos, lyderystės ir veikimo komandoje, karybos pagrindų. Daug dėmesio skiriama mūsų šalies istorijai ir patriotiškumui ugdyti.

„Pakopų programos yra sertifikuotos, pritaikytos pagal vaikų amžių ir jau turimą patirtį, daug užsiėmimų vyksta lauke, miške – moksleiviai laiką leidžia aktyviai ir nenuobodžiai“, – paaiškino D. Jonušas.

Laukia turiningos atostogos

Jaunieji šauliai veiklą tęsia ir per atostogas – rudenį, žiemą, pavasarį bei vasarą dalyvauja stovyklose, kuriose praktiškai pritaiko per metus būrelių užsiėmimuose įgytas žinias.

Žygiai po istorines Lietuvos vietas, komandinės užduotys, išgyvenimo gamtoje iššūkiai, susitikimai su Lietuvos kariuomene, policija, ugniagesiais ir kitų tarnybų pareigūnais – visa tai ne tik suteikia įgūdžių, bet ir palieka neišdildomų įspūdžių.

Vien per praėjusią vasarą Lietuvos šaulių sąjunga surengė 52 stovyklas, jose dalyvavo daugiau kaip 5250 jaunuolių, tarp jų – ir daugiau kaip 130 ukrainiečių vaikų.

Jaunųjų šaulių veikla neapsiriboja vien Lietuva – jie turi galimybių bendrauti su bendraamžiais tarptautinėse stovyklose Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Sakartvele, Švedijoje ir kitose šalyse. Jaunuoliai iš užsienio valstybių atvyksta ir į jaunųjų šaulių stovyklas.

Jaunųjų šaulių būrelis tampa pradžia

Lietuvos šaulių sąjunga itin daug dėmesio skiria jaunimui ne tik jaunųjų šaulių būreliuose, bet ir vesdama Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą (PGĮK) visose Lietuvos mokyklos.

Pamokose jaunuoliai mokosi išgyvenimo įgūdžių ekstremaliose situacijose: ką turėti namuose ir ką susidėti į kuprinę, kai reikia evakuotis, ką reiškia įvairūs civilinės saugos signalai, kaip pasigaminti maisto gamtos sąlygomis, kaip suteikti pirmąją pagalbą ir daugelio kitų gyvenime reikalingų įgūdžių, ugdo pasitikėjimą savimi, bendradarbiavimą bei atsakomybę.

Ši programa nuo 2024 m. tapo privaloma visiems devintokams, o jau nuo 2026 m. prasidės pirmosios pilietiškumo ir gynybos įgūdžių pamokos 7–8 klasių mokiniams.

Per 2024–2025 mokslo metus PGĮK pamokas išklausė daugiau kaip 27 tūkst. devintokų, o 2025–2026 mokslo metais planuojama parengti dar daugiau – per 30 tūkst. moksleivių.

„Jaunimui tokie užsiėmimai patinka – dažnai jie nori tęsti mokymus, labiau gilintis į kurse pristatomas temas. Todėl kviečiame moksleivius prisijungti prie jaunųjų šaulių būrelių ir tęsti pradėtą kelią jau bendruomenėje“, – pabrėžė D. Jonušas.

Šiuo metu jaunųjų šaulių būreliai veikia beveik kiekvienoje savivaldybėje, iš viso Lietuvoje jų yra net 250, tad galimybių prisijungti turi beveik kiekvienas moksleivis. Norintieji tapti jaunaisiais šauliais gali kreiptis į neformalaus švietimo mokytojus šaulių rinktinėse, kurios veikia Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje ir Vilniuje. Jei būrelis yra įkurtas mokykloje, tereikia susisiekti su jo vadovu.

„Šaulių sąjungos misija – ugdyti jaunąją kartą. Drąsią, stiprią ir atsakingą už savo šalį. Moksleiviai šauliškose veiklose ne tik susiranda naujų draugų, patiria įvairių nuotykių, bet ir įgyja neįkainojamos patirties. Kiekvienas būrelis tampa pradžia tolesniam gyvenimo keliui, kuriame išmokstama lyderystės, komandinio darbo ir pasitikėjimo savimi. Todėl būti jaunuoju šauliu – tai ne tik smagu, bet ir prasminga investicija į savo ateitį“, – iš savo asmeninės patirties žino Šaulių sąjungos vado pavaduotojas D. Jonušas.