Amerikiečių gynybos strategija – vienas svarbiausių dokumentų, pagal kurį JAV sprendžia, kiek ir kur dislokuoti savo karines pajėgas.
Naujausioje strategijoje pabrėžiama, kad pagrindinis tikslas – saugumas pačiose Jungtinėse Valstijose. Tuomet – Kinijos atgrasymas. Europoje amerikiečiai nebenori turėti lemiamos įtakos užtikrinant saugumą.
„Dramatizmo nėra, nuosekliai kalbama tai, kas sakyta pastaruosius metus. Išryškinamas JAV, kaip valstybės, interesas visose srityse, taip pat ir gynybos srityje“, – teigė Seimo narys Saulius Skvernelis.
Amerikiečiai nurodo, kad Europoje paramą teiks tik gyvybiškai svarbiose srityse – ten, kur pačių europiečių pajėgumai nepakankami. JAV aiškiai akcentuoja, kad jų parama bus ribota.
„Mes suprantame, kad Europa ir mes patys turėsime daugiau dėmesio skirti gynybai. Tačiau pabrėžiu, kad partneriams padėsime ypatingais atvejais“, – aiškino Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
JAV taip pat žada stebėti, kaip sąjungininkai laikosi įsipareigojimo gynybai skirti bent 5 proc. BVP.
„Pavyzdiniai sąjungininkai, kurie didina investicijas – Izraelis, Pietų Korėja, Lenkija, vis labiau Vokietija, Baltijos šalys – sulauks mūsų ypatingo dėmesio“, – sakė Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Pete Hegseth.
Strategijoje teigiama, kad Rusija JAV nekelia egzistencinės grėsmės, o jos grėsmė Europai – suvaldoma.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Šiek tiek nerimo kelia tai, kad ankstesnėje Bideno strategijoje apie Rusiją kalbėta griežčiau. Šioje sakoma, kad Rusija yra suvaldoma“, – pažymėjo R. Motuzas.
Dokumente taip pat nurodoma, kad Maskva neturi galimybių dominuoti Europoje. Pabrėžiama, kad Europa turi pakankamą potencialą pati atgrasyti Rusiją.
„Natūralu, kad visos Europos šalių ir Rusijos proporcijos skiriasi. Tačiau pajėgos nėra tiek integruotos, kad visi kartu galėtų susitelkti prieš vieną konkrečią grėsmę. Čia matau ir situacijos supaprastinimą“, – teigė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
JAV tolstant nuo Europos, o Europai dar tik stiprinant pajėgumus, Lietuvoje kyla klausimų, ar šalies vadovai vis dar pasitiki amerikiečių saugumo garantijomis. Diskusijos sustiprėjo premjerei prakalbus apie planus B ir C.
„Niekas nežino, kaip bus rytoj. Matome, kad mūsų strateginių partnerių pozicijos gali greitai keistis“, – sakė premjerė Inga Ruginienė.
Socialdemokratas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Sinkevičius teigė, kad Valstybės gynimo tarybai teikiami planai, kaip gintis net ir be NATO.
„Net jei NATO iširtų, ar mums nereikėtų rūpintis savo teritorija ir gynyba? Kaip tai pavadinti – A, B, C ar D planu – Seimas dar svarstys. Kol kas vyksta pateikimai Valstybės gynimo tarybai“, – pridūrė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Vis dėlto po posėdžio prezidento patarėjas pabrėžė, kad gynybos be NATO scenarijai nėra svarstomi.
„NATO kol kas gyva. Nereikia skubėti daryti išvadų. Organizacija egzistuoja, nors galbūt keičiasi prioritetai ir svorio centrai“, – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Europos šalys jau didina investicijas į gynybą, tačiau tempą gali tekti dar spartinti. Diskutuojama, kad gynybai gali neužtekti ir 5 proc. BVP.
„Be jokios abejonės, tai gali būti. Dabar partnerių šalyse gynyba ir saugumas yra prioritetas numeris vienas“, – sakė R. Motuzas.
Per pastaruosius metus jau matyta, kaip greitai tai, kas atrodė neįmanoma, tampa realybe. Prieš pusantrų metų Lietuva gynybai skyrė mažiau nei 3 proc. BVP, vėliau diskutuota dėl 4 proc., o šiemet gynybai skiriama jau beveik 5,5 proc. BVP.
Naujausi komentarai