Jūrininkų vakaras bus mokamas

Viešosios įstaigos „Jūros šventė“ išsiuntinėtame rašte Lietuvos jūrininkų sąjungai bei Jūrų kapitonų klubui prašoma susimokėti po 118 litų už teisę dalyvauti jūrininkų vakare.

Svečių sąraše jūrininkų nėra

Laiške minima, kad renginio svečiai yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ir žemės ūkio ministrai, miesto vadovai, Seimo nariai, meninės programos atlikėjai iš užsienio ir Lietuvos. Tačiau svečių sąraše jūrininkai neminimi. Rašte sakoma, kad, sudarant renginio dalyvių sąrašą, būtina numatyti įmonės kviestinių asmenų skaičių, kuriems taip pat turi būti nupirkti kvietimai į jūrininkų vakarą. Pabaigoje priduriama: “Negavę atsakymo į laišką, laikysime, kad bendradarbiavimą Jūros šventės metu galėsime pratęsti kitais metais“.

Paprašytas pakomentuoti, ar jūrininkai išvis reikalingi kaip šventės dalyviai,VšĮ direktorius Remigijus Mockus teigė, kad dabar negalįs nieko pasakyti. Esą išsiuntinėti raštai organizacijoms ir kalbėti galėsiąs tik gavęs atsakymus į juos. Pakalbinus tokius raštus gavusias organizacijas, nuomonės išsakytos skirtingos.

Pasijuto lyg gavę antausį

Minėto rašto svarstymui Jūrų kapitonų klubas paskyrė susirinkimą. Klubo nariai nusprendė, kad į raštą organizatoriams atsakys viešai, per „Klaipėdos“ dienraštį. Visko mačiusius jūrų vilkus įskaudino ne tai, kad paskutinę minutę iš jų prašoma pinigų susimokėti už vakarą kaip kokiems prašalaičiams, neturintiems nieko bendra nei su jūra, nei su švente, nors nuo pirmosios klubo įkūrimo dienos kapitonai prisideda kuo galėdami. Niekas kitas, o kapitonai rinko jų vadovautų laivų komandas, kad prieš porą metų būtų atgaivinta tradicija pražygiuoti miesto centru ir atidaryti šventę.

Be atlygio, kepinant saulei, kapitonai ankstesnėse šventėse yra teisėjavę varžyboms, ėjo į renginius, susitikimus. Tikslas, anot klubo pirmininko Ričardo Lučkos, vienas, kad svarbiausioje miesto šventėje būtų kuo daugiau jūrinės dvasios ir Lietuvos, kaip jūrų valstybės, propagandos. Kapitonai džiaugėsi, galėdami būti tų idėjų geranoriški ambasadoriai. Visada rėmė ir jūrininkų vakaro sumanymą. Tačiau kuo toliau, tuo labiau tame vakare jaučiasi ne pagerbti, o naudojami kaip statistai.

Vyresnės kartos kapitonas Bronislovas Rudzinskas teigė jūrininkų vakare nenorįs būti nei statistu, nei artistu ar dar kuo kitu. Klube yra ir dirbančių organizacijose, ir garbingo amžiaus kapitonų. Nė vienas jų tų 118 litų už asmenį mokėti neatsisakytų, jeigu žinotų iš anksto, kad yra tokia tvarka. Pensininkai po kelis litus nuo pensijos per metus tam reikalui irgi susitaupytų. Tačiau sumokėję pinigus kapitonai norėtų už juos turėti ir savą vakaro organizatorių, kuris įsiklausytų į jūros žmonių pageidavimus.

Apsvarstę gautą raštą, kuris, matyt, adresuotas solidžioms jūrinėms kompanijoms, o ne visuomeninei organizacijai, neturinčiai nei pajamų, nei pelno, jūrų kapitonai nutarė, kaip ir ankstesniais metais, pagerbti žuvusius „Linkuvos“ jūrininkus, Kopgalio kapinaitėse besiilsintį kapitoną Liudviką Stulpiną, plaukti laivais į jūrą nuleisti vainikus žuvusiesiems pagerbti. Eisenoje ir jūrininkų vakare iš rašto tono jie suprato esą nepageidaujami.

Rašto nesureikšmina

Laišką „Dėl jūrininkams skirtų renginių“ gavo ir Lietuvos jūrininkų sąjunga. Jos valdybos pirmininkas Petras Bekėža teigė pasigedęs glaudesnio ryšio su šventės rengėjais. Minėtam raštui didelės svarbos neteikia. LJS kai kuriems valdybos nariams, pensininkams bilietus į vakarą žada nupirkti. Didžiausios jūrininkus vienijančios organizacijos vadovybė nori, kad šventė būtų ne tik linksmybių, pramogų, alaus maukimo ir pinigų siurbimo priemonė. Joje, kaip ir prieškario Lietuvoje, svarbiausias dėmesys turėtų būti skiriamas jūrinėms, uosto organizacijoms ir jūrininkams.