KAIP LIETUVOS MOKYKLA ATRODO EUROPOS VEIDRODYJE?

Ar esame šykštūs švietimui? Ar mokytojų algos – neorios? Ar vaikus mokome tiek pat ir to paties kaip kiti? Su kitomis šalimis galime pasilyginti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) raporte.

Kur esame pirmi?

Apie viduriuką – tokioje pozicijoje pagal daugelį rodiklių Lietuva įsitvirtinusi EBPO kasmetėje ataskaitoje „Žvilgsnis į švietimą“ („Education at a Glance 2023“). Gal ir neblogai, nes EBPO laikomas pažangių valstybių klubu. Vis dėlto, lyginant su šalimis, kurių švietimo lygis Europoje aukščiausias, pavyzdžiui, su kaimynais estais ir suomiais, matyti, kad pasitempti tikrai yra kur.

Visame didžiuliame – apie 470 puslapių – dokumente Lietuva pirmoje pozicijoje atsidūrusi tik porą kartų, iš jų, kad ir kaip keista šių dienų kontekste, pagal atlyginimus. Tiesa, išsiskiriame tik vienu aspektu – pagal vidurinio ugdymo mokyklų mokytojų algų palyginimą su kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų.

Lietuvoje šis rodiklis siekia 1,44, ir tik dar trijose EBPO priklausančiose Europos šalyse – Portugalijoje (1,42), Vokietijoje (1,12) ir Suomijoje (1,07) – tiek mokytojų algos viršija kitų išsilavinusių šalies žmonių uždarbį. Vidutiniškai EBPO ir tose jos šalyse, kurios yra ir ES narės, mokytojai uždirba kiek mažiau nei kiti su aukštojo mokslo diplomais (atitinkamai 0,95 ir 0,94). Tarp švietimo Europoje lyderių prasimušusioje Estijoje vidurinės mokyklos mokytojų algos siekia 0,81 kitų asmenų su aukštuoju išsilavinimu algas.

Brangu: EBPO ataskaita atskleidžia, kad, palyginti su kitomis šios organizacijos narėmis, Lietuvoje mažos klasės yra pagrindinis kaštus didinantis veiksnys. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Viena vertus, kodėl mokytojai turėtų uždirbti daugiau nei kiti išsilavinę, vadinasi, taip pat sudėtingus ir atsakingus darbus dirbantys bendrapiliečiai? Tačiau nieko neįprasto, kad, jei kokių specialistų ima trūkti, ten pradedami kelti atlyginimai.

Tačiau ir vienų dalykų mokytojų trūksta, o kiti negali rasti darbo. Tad gal tikrai yra logikos imti diskutuoti apie atlyginimų diversifikavimą. „Iš mokytojo perspektyvos jie turėtų būti visiems vienodi, nes visi dirba tą patį darbą. Tačiau pagal absolventų darbo užmokestį tik matematikos ir IT specialistai su mokytojo kvalifikacija, jei dirba ne mokyklose, vidutiniškai uždirba daugiau nei jose, todėl jų nepavyksta pritraukti į mokyklas. Tad situacija skirtinga“, – interviu „Kauno dienai“ sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Tarp švietimo Europoje lyderių prasimušusioje Estijoje vidurinės mokyklos mokytojų algos siekia 0,81 kitų asmenų su aukštuoju išsilavinimu algas.

Auga sparčiausiai

Žinoma, lyginant atlyginimus eurais, Lietuva negali didžiuotis, kad gerai atlygina mokytojams už jų darbą, o jų išsišokimas, palyginti su kitų turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą algomis, tik dar kartą parodo, kad ir kiti neadekvačiai atlyginami.

Vis dėlto daugelio kitų šalių mokytojai taip pat jaučiasi nepakankamai vertinami, šiemet jie streikuoja ne tik Lietuvoje. Ir kitose šalyse kyla nerimo, kad netrukus mokytojų ims labai trūkti.

Mūsų statistinis vidurinės mokyklos mokytojas 2022-aisiais per metus uždirbo 23 690 eurų (čia ir kitur atlyginimai pateikiami neatskaičiavus mokesčių). Ką čia lygintis su jo kolega Vokietijoje, uždirbusiu triskart daugiau – 75 003 eurus, ar Nyderlanduose (67 638), Austrijoje (64 783). Daugiau uždirbo ir Suomijos mokytojas (58 619 eurų), bet itin sparčiai švietimo srityje spurtuojančioje Estijoje – mažiau nei pas mus, 20 590 eurų.

Tiesa, perskaičiavus pagal kiekvienos šalies perkamosios galios paritetą, atotrūkis tarp lietuvių ir daugiausiai uždirbančių jų kolegų nors išlieka, bet mažesnis nei absoliučiais skaičiais.

„Vis dėlto, EBPO raportas atskleidžia, kad Lietuvos mokytojų metiniai atlyginimai išaugo kaip niekur kitur – daugiau nei dvigubai (nuo 9,7 tūkst. eurų 2015 m. iki 23,7 tūkst. eurų 2022 m.)“, – atkreipia dėmesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas.

Vienam mokiniui tenka mažiau

Žinoma, sunku palyginti skirtingų šalių mokytojų algas ne tik dėl skirtingo pragyvenimo lygio, bet ir todėl, kad skiriasi ir vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius, krūviai. ŠMSM atstovas aiškina, kad EBPO raporte tokio palyginimo tiesiogiai nėra.

Tačiau jame nagrinėjami įvairūs veiksniai, dėl kurių mokytojų išlaikymo išlaidos didėja arba mažėja. „Situacija Lietuvos mokyklose labai įvairi, yra ir tokių mokyklų, kurios turi nustatytas normas viršijančio dydžio klases. Tačiau, palyginti su kitomis EBPO šalimis, imant visos Lietuvos mastu, mažos klasės yra pagrindinis kaštus didinantis veiksnys“, – aiškina R. Ališauskas.

Pagal valstybės išlaidų švietimui tendencijas skirtingais pjūviais Lietuva atsiduria skirtingose pozicijose. EBPO šalių vyriausybės vidutiniškai švietimui (bendrai nuo pradinio iki aukštojo mokslo) skiria apie dešimtadalį visų savo išlaidų. Lietuvai iki vidurkio čia trūksta (8,2 proc.). Europos švietimo pirmūnės Suomija ir Estija tam skiria po 9,6 proc., o Norvegija –11,7, Danija ir Švedija – po 11,9, per 12 proc. – Islandija, Izraelis, Šveicarija.

Pasak R. Ališausko, tam tikrais aspektais Lietuvoje finansavimas auga, pavyzdžiui, absoliučia verte švietimo išlaidos nuo 2019 m. iki 2020 m. išaugo 12,7 proc. (EBPO šalių vidurkis – 2,1), bet kaip visų Vyriausybės išlaidų dalis švietimui krito 8,2 proc. Šis rodiklis su minusu ir daugelyje kitų šalių ir tam įtakos turėjo COVID-19 pandemija: vidutiniškai EBPO šalyse vyriausybių išlaidos švietimui sumažėjo 6,5 proc., Estijoje – 9 proc., bet štai Suomija sugebėjo jas sumažinti tik 3,2 proc.

R. Ališauskas lygina: nors lėšų švietimui pastaruoju metu skiriama daugiau, remdamiesi EBPO raportu, deja, negalime pasidžiaugti gerėjančiu švietimo finansavimu vienam mokiniui. Jis sumažėjo tik dviejose šalyse – Lietuvoje ir Kroatijoje.

ŠMSM atstovas atkreipia dėmesį į dar kelis rodiklius. Lietuvoje vidutiniškai tik 0,7 proc. darbdavių išlaidų darbo jėgai sudaro darbuotojų mokymo lėšos, o tirtose šalyse vidutiniškai – 1,2 proc. „Ir šis procentas 2015–2020 m. sumažėjo. Tik 14 proc. moterų studijuoja informacines technologijas. Tai vienas žemiausių rodiklių, ir jis jau kuris laikas nesikeičia“, – apgailestauja R. Ališauskas.

Tiesa, tarptautinių palyginamųjų duomenų, taip pat ir šio EBPO raporto, bėda, kad, kol suplaukia visų šalių duomenys, kol jie išanalizuojami ir paskelbiami, užtrunka porą metų, tad ir šiame dokumente daugiausia naudojami 2020 m. rodikliai. Tad kitais metais, tikėtina, gal atrodysime geriau. Antra vertus, ir kitos pažangios šalys puikiai supranta švietimo svarbą ir į jį vis daugiau investuoja.

Kaip tobulėjame

Prieš Lietuvą priimant į šį pažangių šalių klubą 2018-aisiais EBPO ekspertai pateikė rekomendacijas, kur dar turime pasitempti. Anuomet buvome kritikuoti dėl per mažą dalį vaikų įtraukiančio priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo, atotrūkio tarp miesto ir kaimo mokyklų, taip pat ir atskirų mokyklų tame pačiame mieste, tarp mergaičių ir berniukų, vaikų iš skirtingo socialinio ekonominio lygio šeimų. Atkreiptas dėmesys, kad ugdymas per daug orientuotas į egzaminus, testus. Kur labiausiai pavyko pasistūmėti per šiuos kelerius metus?

„EBPO raportas neskirtas rekomendacijų Lietuvai vykdymui įvertinti. Be to, rekomendacijos yra daugiau kokybiniai pasiūlymai, o raportas beveik išimtinai rodo kiekybinius duomenis. Prisimenant tuometes rekomendacijas, Lietuva jau įvykdė didžiąją jų dalį: padidino mokymosi dienų skaičių, anksčiau priima vaikus į darželius ir priešmokyklinį ugdymą, atnaujino ugdymo turinį, patobulino vertinimą (įvestas brandos darbas ir kt.), pertvarkytas universitetų tinklas ir atitinkamai mokytojų rengimas juose ir t. t.“, – vardija R. Ališauskas.

Bendra privalomo mokymosi trukmė valandomis Lietuvoje dabar praktiškai lygi EBPO šalių vidurkiui. Beje, EBPO ataskaitoje taip pat pateikiama, kaip mokymosi laikas paskirstomas atskiriems dalykams. Lietuvos pagrindinėse mokyklose daugiau viso mokymosi laiko nei EBPO vidurkis procentais skiriama gimtajai kalbai, gamtos ir socialiniams mokslams, kitoms kalboms, fiziniam ugdymui, informacinėms ir kitoms technologijoms. Matematikai, antrajai užsienio kalbai, menams skiriama maždaug ta pati laiko dalis, kaip ir kitose EBPO šalyse. Mažiau laiko skiriame tik kitų dalykų kategorijai priskirtiems neįvardytiems dalykams.

Pasak R. Ališausko, remiantis EBPO pateiktais duomenimis, atrodo, kad egzaminavimo Lietuvoje taip pat nėra daugiau nei kitose šalyse. Greičiau atvirkščiai: daugumoje kitų šalių testavimo yra gerokai daugiau, ypač pradinėse ir pagrindinėse klasėse.

ŠMSM atstovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos dvejų metų vaikai į ikimokyklinio ugdymo įstaigas eina gausiau net 30 procentinių punktų nei vidutiniškai EBPO šalyse, tik penkiamečiai ir šešiamečiai atsilieka 1–3 procentiniais punktais. Remiantis „Eurostato“ duomenimis, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje nuolat gausėja, išskyrus jaunesnius nei dvejų metų ir šešiamečius, bet šie jau pradeda eiti į mokyklą.

Kiek per tuos penkerius metus kitų šalių kontekste pavyko pakilti vertinant mokinių pasiekimus, EBPO raportas neatskleidžia, nes jame nėra mokinių pasiekimų duomenų. Ar pavyko išsiveržti iš vidutinybių statuso, kuriame buvome užstrigę kas trejus metus vykdomame EBPO PISA penkiolikmečių gebėjimų tyrime, paaiškės jau netrukus – 2022 m. tyrimo duomenys planuojami skelbti gruodžio 5-ąją.

Ričardas Ališauskas

R. Ališauskas atkreipia dėmesį, kad šis EBPO raportas nesiorientuoja į šalių reitingavimą: „Tai stebėsenos (monitoringo) išraiška stebėti šalių švietimo sistemas, būklės tendencijas, tam tikras temas, pokyčius, jų poveikį ir labiau atskleisti švietimo ir jo aspektų įvairovę, turtingumą. Kas yra geriau ar blogiau, priklauso ir nuo šalies vertybių, kas yra vertinama, kas laikoma svarbu.“

ŠMSM atstovas džiaugiasi, kad Lietuva jau daug metų pasižymi aukštu išsilavinimo lygiu, šalyje yra viena didžiausių Europoje ir pasaulyje gyventojų su aukštuoju išsilavinimu dalis.

Aukštojo mokslo diplomus turi 47 proc. 25–64 metų Lietuvos gyventojų; Estijoje – 42 proc., Suomijoje – 43 proc. Tiesa, nesame rekordininkai: Kanadoje tokių – 63 proc., daugiau kaip pusė – Japonijoje (56 proc.), Airijoje (54 proc.), Pietų Korėjoje (53 proc.), Australijoje, Izraelyje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje (po 51 proc.).

EBPO raportas atskleidžia, kad Lietuvos mokytojų metiniai atlyginimai išaugo kaip niekur kitur – daugiau nei dvigubai (nuo 9,7 tūkst. eurų 2015 m. iki 23,7 tūkst. eurų 2022 m.).

„Skeptikai dažnai teigia, kad tai tik formalūs atestatai ar diplomai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje daugėja jaunimo, kurie aukštąjį išsilavinimą įgyja užsienyje. Taip pat ir studijuojančių Lietuvoje užsieniečių daugėja, o tai rodo, kad pasitikima Lietuvos švietimo kokybe“, – pabrėžia R. Ališauskas.

Šįsyk EBPO ataskaitoje apžvelgta ir į tai, kaip šalys priėmė į savo švietimą karo pabėgėlius iš Ukrainos. Pasak ŠMSM atstovo, galime didžiuotis, kad kartu su estais ir čekais esame tarp lyderių, kurie priėmė daugiausia pabėgėlių, palyginti su gyventojų skaičiumi.

Gal EBPO ataskaitoje išryškėjo kažkokių naujų tendencijų švietimo srityje? Ar mes einame ta pačia kryptimi kaip pažangiausio švietimo šalys?

„Kaip ir visos EBPO šalys, esame beveik tame pačiame mentaliniame lauke. Nustebinti Lietuvos švietimo itin naujomis idėjomis šiuo metu jau būtų gana sudėtinga. Lietuvos švietimo žmonės stebi ir patys aktyviai dalyvauja generuojant naujas idėjas, veikimo būdus. Pagrindines tendencijas pagauname gana anksti, tik ne visada vienoda sparta visais lygmenimis jas įgyvendiname“, – vertina R. Ališauskas.