Dienos rūpestis

Kaip žvejui mėgėjui parduoti žuvis?

Atšilus orams, vis daugiau žvejų mėgėjų traukia prie Kuršių marių, upių, ežerų, kiurkso ant uosto molų akmenų, kad sugautų kelis kilogramus žuvų. Iki šiol kai kam tai būdavo ne tik poilsis gamtoje, bet vienas kitas litas pragyvenimui žuvis pardavus turguje. Šį pavasarį nei stintų, nei strimelių ar karšių turguose nuo grindinio meškeriotojai nebepardavinėja. Žmonės teiraujasi, kur ir kaip jie gali parduoti pagautas žuvis?

Aplinkosaugininkai teigė tokių nurodymų, kaip ir kam žvejai mėgėjai gali parduoti sugautą laimikį, nedavę. Jiems svarbu, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų: per parą sugauti ne daugiau kaip 5 kilogramus žuvų, nuo balandžio 20 iki birželio 1 dienos nežvejoti mariose naudojant masalui gyvas žuveles ir dugnines meškeres. Kiekvienas žvejys mėgėjas, net ir pensininkas, privalo turėti leidimą, kuriuos platina Žvejų ir medžiotojų draugija, kai kurios žūklės priemonių parduotuvės, Jūrų aplinkos apsaugos agentūra.

Žvejų mėgėjų, ir ne tik jų, produkcijos pardavimo reikalus reguliuoja Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Šią meškeriotojų situaciją gerai žino tarnybos viršininkas Virginijus Gailius. Jis dar kartą akcentavo, kad meškeriotojai žuvis gaudo saviems poreikiams. Jie žuvų oficialiai, kaip tai daro žvejai verslininkai, tiekti rinkai ir pardavinėti turguje negali. Jeigu nori, laimikiu gali pasidalinti su kaimynais ar “pavaišinti” šeimininko ištikimai laukusį katiną. Žuvis į rinką gali tiekti tiktai žvejai verslininkai, kurie laikosi nustatytų sanitarijos reikalavimų.

Taigi už keleto dienų mums tapus ES nariais, nei žvejai mėgėjai žuvų, nei bobutės kiaušinių turguje nebepardavinės.