KALBININKAI NEPRITARĖ SEIMO SIŪLYMUI DĖL ASMENVARDŽIŲ RAŠYBOS DOKUMENTUOSE

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nepakeitė nuomonės ir toliau siūlo asmens dokumentuose vardus ir pavardes nelietuviškais rašmenimis leisti rašyti tik su užsieniečiais susituokusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams bei užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos pilietybę.

„Jokios naujienos pasakyti negalėčiau, nes komisija laikėsi tokių pačių nuostatų, kurios buvo išdėstytos 2014 metų rugsėjo mėnesį teiktoje išvadoje: komisija savo nuomonės nekeičia ir nuosekliai laikosi tos pozicijos“, - trečiadienį BNS sakė VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Anot jos, komisija posėdyje iš naujo nediskutavo dėl 2014-ųjų rugsėjo 5-ąją vienbalsiai priimtos išvados, tik „pakeitė kai kurias formuluotes“.

VLKK antradienio posėdyje parengė išvadą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris šiuo metu svarsto liberalesnį asmenvardžių rašymą dokumentuose.

Kalbos komisijos nuomone, trys raidės - q, w ir x - galėtų būti rašomos tik asmenų, įgijusių Lietuvos pilietybę, dokumentuose. Anot VLKK, jų vardai ir pavardės galėtų būti įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą, taip pat su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos piliečiams ir tokių sutuoktinių vaikams. Jų pavardės galėtų būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio sutuoktinio asmens dokumentą.

Tuo metu parlamento komitetas siūlo visiems Lietuvos piliečiams leisti asmenvardžius rašyti vadovaujantis lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartais.

Priešingai nei VLKK, Seimo komitetas nenumato apibrėžti konkrečių asmenų, kuriems būtų taikomos išimtys dėl rašybos, tik nurodoma, kad jie turėtų pristatyti originalią pavardės rašybą įrodantį dokumento šaltinį. Koks tai šaltinis, projekte taip pat nėra apibrėžta.

Būtent tai savo išvadoje dėl įstatymo projekto ir kritikuoja VLKK.

„Išimtys būtų taikomos tiems asmenims, kurie turi tinkamą dokumento šaltinį. Kitaip sakant, tai yra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas - asmens tapatybės kortelė, pasas (...). Yra teisinis dalykas dokumentai, pagal kuriuos galima rašyti asmenvardžius, juos nustato tikrai ne komisija. Gimimo liudijimas taip pat yra dokumentas, pagal kurį asmenvardis yra rašomas. Tai šita apibrėžtis dokumento šaltinio, manau, dar bus tikslinama“, - sakė D.Vaišnienė.

Anot jos, jei skirtinguose šaltiniuose (pase, tapatybės kortelėje ir gimimo liudijime) bus pateikti skirtingi pavardės variantai, klausimas dėl pavardės rašybos bus sprendžiamas teisme.

Teisės ir teisėtvarkos iš esmės yra pritaręs parengtam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui, kuriame neatsižvelgta į VLKK išvadas. Jis kol kas Seimo plenarinėje sesijoje nėra svarstytas.

Parlamentui buvo pateikti du alternatyvūs įstatymų projektai, kaip reikėtų reglamentuoti vardų ir pavardžių rašybą dokumentuose, taip pat po pateikimo pritarta konstitucinio Lietuvių valstybinės kalbos įstatymo projektui.

Vadinamajam konservatoriaus Valentino Stundžio projektui, siūlančiam leisti pavardes nelietuviškais rašmenimis rašyti tik papildomame paso lape, nepritarta. Kita vertus, jis galutinai neatmestas - padaryta pertrauka.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.