Kaip penktadienį pranešė ministerija, šiuos Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimus krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pristatė ketvirtadienį vykusiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.

„Pertvarkydami kariuomenės struktūrą siekiame sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus – steigiame naujus karinius vienetus, didinsime karių skaičių ir kursime operacinį gylį, kuris leis mūsų kariuomenei veikti dar efektyviau tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek kartu su sąjungininkais. Pirmoji divizija taps kertiniu mūsų ginkluotų pajėgų ramsčiu, pasirengusiu veikti krizės ar karo metu“, – pranešime cituojama ministrė.

Numatoma įsteigti ir naujus kovinės paramos ir logistinės paramos karinius vienetus, keisti karinių vienetų pavadinimus, atsižvelgiant į „Lietuvos kariuomenės puoselėjamas tradicijas“ bei atlikti kitus pakeitimus.

Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma padidinti profesinės karo tarnybos, karių savanorių ir rezervo karių skaičius ir vyresniųjų karininkų bei generolų, admirolų ir kariūnų skaičius.

„Be to, dar šioje Seimo pavasario sesijoje pristatysime socialinį paketą, kurio tikslas – sudaryti geresnes sąlygas kariams. Pokyčiai bus reikalingi ir pačioje kariuomenėje, kad galėtume stiprinti karių motyvaciją ir tarnybos patrauklumą“, – teigė ministrė.

Pirmoji divizija taps kertiniu mūsų ginkluotų pajėgų ramsčiu, pasirengusiu veikti krizės ar karo metu.

Anot KAM, keičiant įstatymą, būtų siekiama patikslinti principinę kariuomenės struktūrą, perskirstant dabartinius vienetus, reikalingus nacionalinės divizijos suformavimui.

Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją sudarytų trys lygiavertės nuolatinės brigados: pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, pėstininkų brigada „Aukštaitija“, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, Inžinerijos ir Artilerijos pulkai, žvalgybos batalionas.

Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionai įeitų į Artilerijos pulko sudėtį.

Įstatymo pakeitime taip pat numatoma steigti naujus karinius vienetus: pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ – tankų batalioną, pėstininkų brigadoje „Aukštaitija – logistikos batalioną.

Taip pat numatyti ir diviziją remiantys atskiri kariniai vienetai – žvalgybos batalionas, ryšių batalionas bei transportavimo batalionas. Oro gynybos pulke numatomas pirmasis ir antrasis oro gynybos batalionai, o artilerijos pulke – salvinės artilerijos ir savaeigės artilerijos batalionai.

Į principinės kariuomenės struktūros įstatymą įtraukiama ir Karo komendantūrų valdyba bei Įgulų aptarnavimo tarnyba.

Priėmus įstatymą kariniams vienetams taip pat būtų suteikiami nauji vardai – pėstininkų divizijai būtų vadinama Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija, karinių oro pajėgų oro gynybos pulkas – Kazimiero Semenavičiaus oro gynybos pulku, karinių jūrų pajėgų uosto ir priekrantės gynybos tarnybai būtų suteiktas Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių bataliono vardas.

Tuo metu Depų tarnyba būtų vadinama Divizijos generolo Jono Sutkaus depų tarnyba, o „Geležinio vilko“ brigados Logistikos batalionas pervadintas į Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio logistikos batalioną.

BNS rašė, kad VGT ketvirtadienį sutarė siekti, jog Lietuvos kariuomenėje iki 2038 metų tarnautų apie 20 tūkst. karių.

KAM įstatyme nori numatyti, kad profesionaliosios karo tarnybos karių skaičius ilgalaikėje perspektyvoje būtų didinamas iki 20 tūkst., karių savanorių iki 6,8 tūkst., kariūnų skaičių iki 600.

„Atitinkamai, atsižvelgiant į karinių vienetų dydį ir pajėgumus bus padidintas generolų bei vyresniųjų karininkų skaičius. Taip pat norima didinti ir kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamą rezervo karių skaičių“, – teigia ministerija.

Šiems įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Pasak ministerijos, visi siūlomi struktūros ir karių skaičiaus didinimo pokyčiai bus finansuojami iš bendrų KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o divizijai išvystyti ir įgalinti reikiamos papildomos ginkluotės, technikos, amunicijos ir infrastruktūros įsigijimai būtų finansuojami iš papildomų KAM šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų.

BNS skelbė, kad vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.